Jolanta…

Man patinka mano vardas. Jis man tinka, jis atskleidžia mane.

Kas aš? Asmenybė, žmona, mama ir dar daug kas. Etikečių daug, o kas aš viduje – ieškau. Tos paieškos veda mane per įvairias veiklų sritis.

Šiuo metu kažkas iš viršaus, be mano specialaus noro, atvedė mane į buvimą šalia gimdymų. Kaip dula, kaip draugė. Iki šiol nežinau kaip tai įvyko. Viena draugė, kita, viena pažįstama, kita. Moterims tai be galo svarbu, jų vidinei būsenai. Man tai didžiulė garbė kiekvieną kartą būti žmogaus atsiradimo šiame pasaulyje šventėje. Ačiū jums, mielosios.

Vaikai, jūs be galo svarbūs mano gyvenime. Ačiū jums, mano nuostabūs vaikučiai. Jūs įvedėte mane į daugialypį vaikų pasaulį. Ir prasidėjo, ir įsisuko. Kaip auginti, kaip bendrauti, kaip pateikti pasaulį, kad jis būtų įdomus, kaip atskleisti kiekvieną vaiką, jo potencialą, kaip neprimesti savo lūkesčių, kaip augti kartu su jais ir begalė kitos patirties.

Tibeto medicina taip pat kažkokiu stebuklingu natūraliu būdu atsirado mano gyvenime. Kadangi visa šeima gyvename, kaip dabar vadina sveiką gyvenseną, kas vyksta nespecialiai, o kažkaip savaime. Taip pat ieškau savęs ir dvasinėse praktikose, taigi sumiksavus, išėjo Tibeto medicina (sveikata plius dvasinės praktikos).

Kelionės – dar viena sąvoka, esanti mano gyvenime. Jų nėra labai daug, norėčiau daugiau. Bet jos nuostabios, įdomios, nešančios energijos užtaisą.

Draugai… Šiaip tai būtent jie paskatino mane kurti ir rašyti blogą. Ačiū jums, mielieji. Jūs esate mano variklis, jūs man pavyzdys, jūs man apmąstymas.

Pats svarbiausias mano gyvenime žmogus yra mano nuostabus vyras. Jis be galo geras žmogus, visada palaikantis mane, suprantantis, skatinantis. Ačiū tau, brangusis, su tavimi šalia niekad nenusėdėsi vietoje. Judėti, tobulėti…