Pirmadienis.
Mokslai, mokslai, mokslai… Wi-fi paieškos.
Šiaip čia aplink yra pilna gražių lankytinų vietų. Ne veltui čia trekingų trasos. Nubra slėnis panašus į Afrikos savaną, su laisvai vaikštančiais gyvūnais; Diskito apylinkės su karalienės istorija; Pangong ežeras su nuostabiais vaizdais ir kitoje jo pusėje Tibetu; Zanskaro rajono gamtos ir etnografinis žmonių grožis; Galima važiuoti autobusu ir grožėtis visu tuo, galima motociklais, pėsčiom, dviračiais ir būti tame, išjausti, išmatyti. Pakeliui daug vienuolynų, mažesnių, didesnių, senovinių, restauruotų. Aplankyti juos, pabūti, pakvėpuoti jų dvasia, pamedituoti, gal kažkur pernakvoti. Lamajuru, Alchi, Tiksay, Hemis, Stok ir kiti vienuolynai, rūmai…
Antradienis.
Mokslai. Wi- fi. Paskutinė savaitė. Dauguma atvažiavo dviem mėnesiams, tik keli žmonės vienam mėnesiui. Šiaip jie visi tarpusavyje pažįstami, bendra taivaniečių kalba, tad jiems lengviau čia.
Jau ruošiuosi psichologiškai išvykimui. Pirmadienį ryte skrydis į Delį. Dar pirmą reikės kažkaip visus pirkinius sukišti į kuprinę…
Trečiadienis.
Lena, mieloji, tavo karma tave myli. O gal ir ryšys yra. Visi kas laiku savo užsakymus užsisakė, tie užsakymai kažkaip savaime pasitaikydavo mano kelyje. Tad, kanklingas yra… Ne šiaip kanklingas, o kažkokio lamos. Taip supratau, kad po lamos mirties kanklingas perėjo tau. Senas… , tai gal dar pas ką nors buvo. Istorijos dabar neatseksiu, bet kanklingas senovinis, vertingas.
Nupirkusi kanklingą, keliauju atgalios kaip tik Hello… O gi mano pažįstamas pašminos pardavėjas Halilas. Žodis po žodžio, užsiplepėjome, valandas dvi prašnekėjome. Kadangi bendravimo ratas ribotas, tai malonu su kuo nors pasišnekučiuoti.
Ketvirtadienis.
Įprasta mokslų diena. Kaip visada mielas vakarinis pasibendravimas su homestaying šeimyna.
[av_gallery ids=’438,439′ style=’thumbnails’ preview_size=’portfolio’ crop_big_preview_thumbnail=’avia-gallery-big-crop-thumb’ thumb_size=’no scaling’ columns=’2′ imagelink=’lightbox’ lazyload=’avia_lazyload’]
Penktadienis.
Paskutinė mano mokslų diena. Pusdienį pasimokėme. Per cham chamą keli mokytojai su mokiniais susigrupavo ir nuvažiavome prie tvenkinio, mažo ežerėlio, kur yra trys katamaranai. Wow… faina.
Malonus pasiplaukiojimas. Kaip jūs manote, jei esu aš, tai gali būti ramus pasiplaukiojimas? Aišku ne… Nepratus aš, per liūdna… Taigi pradėjau jūros mūšį… Pradėjau taškyti, kiti visi įsijungė. Taip taškėmės, kad šlapi buvome visiškai, iki apatinių. Bet kadangi saulė kepino, tai žinojau kad greit išdžiūsiu. Na prisitaškėme iki ausų. Reikia jau link kranto plaukti. Taigi dar pabaigai jų katamaranus pasiūbavau. Jiems tai buvo neįprasta, baisu. Na, mažai jie turi patirties su šėlionėm. Palinksminau ir pati pasilinksminau.
Grįžome į mokyklą. Po pietų buvo atsisveikinimo su tais kas išvažiuoja a la speech. Pakalbėjo, mus pasveikino ir įteikė kadakus. Tada mums reikėjo po kalbą rėžti. Kažkas tibetietiškai, na o aš angliškai. Padėkojau visiems, ir mokytojams, ir klasiokams. Na, ačiū jums visiems iš tiesų. Mokytojai visi skirtingi, bet savaip geri, iš visų galima pasimokyti. Klasiokams už palaikymą, kad ne aš viena ha ko ma song, bet kai išgirstu, kad dar kažkas, tai lengviau pasidaro. Na už šiokį tokį pabendravimą, na vis tiek ačiū. Paskui pasifotografavome. Ir valioooo, baigta…….
Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.
