Kelionė į Ladakh’ą 2016, 4 diena mokykloje

4 mokslų diena

Šiandien didžiulė šventė – Jo Šventenybės Dalai Lamos gimtadienis. Man šiandien atostogos. Nuėjome su Keise į šventės vietą jau nuo 8 valandų ryto. Dieną labai kepina. O ryte gera, malonu. Vyko pasiruošimas. Iš vakar jau buvo žmonių pastatyti tentai. Šiandien jau žmonės įsikūrė po jais, su kilimais, su tašėmis pilnomis maisto, pasipuošę tradiciniais rūbais. Kalnai, ladakiečiai, tibetietiška muzika. Akiai ir ausiai malonumas. Šiaip labai faina, kad niekas nesistebia – tu budistė? Čia visi budistai. Visi tibetiečiai, visi budistai, Dalai Lamos gimtadienis natūraliai didžiulė nacionalinė šventė. Klausiau Keisės, kodėl ji mokosi tibetiečių kalbos. Sako, budizmui. Faina, kad ne aš viena tokia crazy, o čia visa klasė tibetiečių kalbos mokosi tuo pačiu tikslu. Mes prisėdome ant akmenuko. Šalia iš gražios palapinės mus pasikvietė pas save. Malonu. Žmonės labai malonūs, iš karto arbatos, vaišių siūlo. Pasifotografavome, pabendravome. O žmonės renkasi renkasi. Greit prasidės veiksmas. Nuėjome arčiau „scenos“. Susirinko vienuoliai, matyt, aukštų rangų, valdžios žmonės, mokyklos vaikai, šokių ir dainų kolektyvai. Iš pradžių vaikai dainavo dainas apie Dalai Lamą. Gražu… Paskui šokiai, dainos… Nuostabu…jaučiuosi puikiai. Vaikštinėju ir vaikštinėju aplink žmones. Fotografuoju, atrodo norisi visus išfotografuoti.

Saulė jau kepina kaip reikiant. Tad iškeliaujame su Keise namo. Namuose poilsis ir mokslai.

Šiaip, kaip matosi, laiko į miestą išvažiuoti nėra. Sekmadieniais nebus mokslų, tad tada ir važiuosiu.

Tačiau šiandien šventė. Popiet išsiruošėme su „podruške“ į Leh Palace. Oj, gi grožis koksai… aišku lipti aukštyn nemažai, bet sustojant fotografuoti, atrodo nebaisiai. Kalnų didybė, o gi platybė, atrodo be galo, be krašto. Tikiu, kad ladakiečiai gali galvoti, kad visame pasaulyje kalnai. Jie kaip vandenynas plaukia iš tolo ir į tolį. Praplaukia pro mus, palikdami namelius ir žmogelius, ir didingai plaukia tolyn. Tik šiandien išsiaiškinau, kad Lhasa netoli nuo manęs. Iš Manalio važiavau 18 val, o čia taip arti ta svajonė, mano ir jūsų, ta įstabi vieta, tas traukiantis it magnetas legendinis miestas. Ir atskiria mane nuo jo kas? Kinija…

Tai gi nukrypau į kitą temą. Einant į Leh Palace kur aš užsukau? Galima atspėti pro kokią vietą aš negaliu praeiti neužėjusi. Teisingai. Knygynas… Wow… Jūs tik įsivaizduokite… visas antras aukštas vien tik budistinės knygos… Rojus… Be abejo neiškenčiau nenusipirkusi. Dabar, aišku, galvoju kaip tą bagažo svorį nukišti. Į kišenes susikišti ar ką?

 

Na tiek to,

Myliu jus visus

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.