Kadangi Ladakas (Indijos šiaurė) daugeliui kilometrų apsuptas Himalajų kalnų bei turi sudėtingas klimato sąlygas, todėl turi specifinę, uždarą, atskirtą padėtį Indijos kultūroje. Galima sakyti tai mažiausiai Indijos kultūros  įtakojamas regionas, todėl žmonės bei kultūra čia turi galimybę kuo ilgiau išlikti tradiciniais, savitais.
Iš ekonominės pusės, Ladakas labiausiai pats save išlaikantis regionas, gaminantis beveik viską ko jiems reikia, išskyrus arbatą, kuri yra pagrindinis visos šalies gėrimas. Viena Kašmyro patarlė taikliai apibūdina ladakiečių gyvenimą: “Ladakiečiai valgo sattu (kepinti miežių miltai), rengiasi pattu (vilnoniai rūbai) ir jodinėja tattu (poniai).
Budizmas prasiskverbė į Ladaką imperatoriaus Ašokos valdymo laikais 204 m. pr.Kr. Tais laikais budizmas buvo šiek tiek kitoks. O toks, kokį mes pažįstame, budizmas atėjo Padmasambhavos laikais, 8 amžiuje. Padmasambhava  kartu su Santarakšita atnešė čia tikusį ir pasilikusį budizmą karaliaus Trisong Deceno vadovavimo Tibete laikais. Nuo tų laikų žmonės ir seka Budos religija.

Geografiškai,

Ladakas suskirstytas į 7 sritis: Šam, Tod, Žung, Nubra, Čangtang, Purig ir Zanskar. Šios sritys taip pat savitos ir turinčios savo specifiką. Pavyzdžiui, Zanskaro sritis vadinama “ Religijos šalis”, kadangi čia aukščiausias Ladake raštingumo lygis. Nubra vadinama “Gėlių sodu” dėl čia esančių gražiausių Ladako vienuolynų. Todėl ir pavasarį čia rengiamas festivalis “Gėlių festivalis”. Jo metu žmonės atlieka įvairius šokius, prezentuojančius gėles rankose ir jų aukojimą Budai.
Ladakas turi ir savo braižą turintį meną. Tai ir thankų (šventų atvaizdų) piešimas, apskritai piešimas, graviravimas, metalo liejimas, baldų gamyba. Nuostabus sienų piešimo ir medžio drožybos meno pavyzdžiai yra Alchi vienuolyne, Leh rūmuose ir kitos milžiniškos Budų ir Bodhisatvų statulos. Visa tai yra puikus pavyzdys Ladako meno ir amatų. Dar vienas pavyzdys yra Ladako karaliaus Namgyalo (17 a.) prisakyta pastatyti aštuoniems menininkams iš Nepalo dviejų aukštų Maitrėjos statulą Basgo vienuolyne. Vienuolyne Hemis yra labai žymi siuvinėta Padmasambhavos thanka, pagaminta didžio meistro Sopa Palai 18 amžiuje.

Ladakiečių gyvenimas

yra labai turtingas dainų ir šokių, kurių jie nepamiršo, perėmė iš protėvių, perduoda iš karto į kartą ir saugoja kaip paveldą. Ladake kiekviena šventė ar renginys prasideda ir baigiasi dainomis. Populiariausios, be abejo, yra religinės dainos; bet yra ir heroinių, meilės dainų, vestuvinių, gėrimo, darbo dainų; yra dainų rūšis dainuojamų šokio metu.

Šventės

Čia švenčiami kelias dienas Tibetietiškieji Naujieji metai, taip pat ir daug kitų religinių ir kultūrinių festivalių. Juose vyksta ritualinės ceremonijos. Vienuoliai šiuose festivaliuose vaidina įvairias dievybes. Kiekvienas religinis festivalis turi ypatingus šokius cham (apie kuriuos smulkiau parašysiu kitame straipsnelyje), skirtus apsaugojančioms dievybėms. Šie religiniai festivaliai skiriami sveikatai, laimei ir visų gyvų būtybių gerovei.

Ladako žmonės

yra labai geri, malonūs, neįkyrūs, svetingi.  Ladakiečiai ištikimai laikosi savo religinių mokymų. Prieš pradėdami verslą, prekybą, vykdami į kelionę arba keliant vestuves, jie konsultuojasi su astrologais, lamomis arba orakulais.
Prekiauja ladakiečiai su aplinkiniais kaimynais Baltistano, Tibeto, Kašmyro ir Pundžabo. Taip pat su aukštikalnių regionais Ngari, Guge, Purang Ladakas turi ir geografinių, ir kultūrinių, ir klimato panašumų. Pagrindiniai prekybos vienetai buvo gyvuliai, ypač jakai ir arkliai, taip pat druska ir vilna.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!