Naujai atrasta senoji civilizacija Graikija – Kreta 2017 (II dalis)

Jūrastebuklingamylinti ir mylima… Stebuklingai traukianti  prie savęs… žiūrėti… stebėti… neatitraukti akių… akimirką… minutę… valandą… visa dieną… tai iš kranto… tai būnant joje pačioje… tai iš pakrantės kavinės… Rami… galima gulėti veidu žemyn su kauke… persijungti į povandeninį pasaulį… Štai vėjas stipruuuuuus 4 dienas… judri… reikia būti budriam… o ji tokia pati traukianti… pritraukianti… bet galinga… jėga… galia…


Pagulėjome vėl dienelę, pasidžiaugėme jūra, važiuokime vėl … gal į…Finikų palmių paplūdimį Vai? Puiki idėja. Tai vienintelis Europoje finikų palmių paplūdimys. Pasakojama, kad pirmus finikus čia atvežė jūreiviai iš Afrikos. Klimatas jiems tiko, ir jie paplito. Na, gražu. Palmės aplinkui. Kaip ir vienintelė ypatybė šios vietos. Pasimaudai ir gali važiuoti toliau. Netoli yra graži ir labai šauni graikų bažnytėlė. Rodyklę tikrai pamatysite. Nepražiopsosite. Man labai patiko. Labai jauki. Vidus bažnytėlės visiškai kitoks nei katalikų, tad įdomu pasižvalgyti. Prie bažnytėlės krautuvėlė, kur taip pat gali pamatyti šiam kraštui  būdingų daiktelių.


Šiek tiek pavažiavus, galima pasivaikščioti ir pasižvalgyti po griuvėsius, Kato Zakros griuvėsius. Tai Minojos laikotarpio Zaro Kastro vietovės rūmų griuvėsiai. Man  griuvėsiai yra šilti, jaukūs, kažkoks šiltas kvapas nuo jų dvelkia.


Kretoje, pasirodo, nemažai yra tarpeklių. Rekomenduoju… tikrai nuostabiai praleistas laikas, smagu, ir tuo pačiu iššūkis. Buvome Sarakino tarpeklyje. Kadangi vasara karšta bei sausa, tad vandens tarpeklyje nebebuvo. Palaipioti akmenukais žiauriai šaunu. Pagauni tą vėjelį, ir norisi šokinėti nuo akmens ant akmens, lipti nuo akmens ant akmens, pirmyn ir pirmyn. Gražūs akmenys, aukštos uolos bei žydras dangus viršuje… palaima.


Agios Nikolaios – miestelis priešingoje pakrantėje. Kurortinis miestelis su promenadu, parduotuvėmis, kavinėmis. Šaunu pasivaikščioti, užeiti į miniatiūrinę bažnytėlę, kilti bei leistis miesto kalvingomis gatvelėmis, pavalgyti kavinaitėje prie jūros kranto arba jaukioje šeimyninėje kavinukėje miesto gilumoje, kur triukšmauja vaikai, laksto mažieji, šnekučiuojasii senieji. Čia verta prisipirkti dovanėlių, suvenyrų.


Graikijos bei Kretos kavinės vertos atsiros kalbos. Maisto kultūra yra ypatinga – tai bendravimas su draugais ir artimaisiais, tai laiko leidimas kartu  bei su maistu. Maistas laaaabai skanus. Maisto labai daug. Porcijos didžiulės. Na, kaip gi čia graikams liekniems būti. Niekaip nepavyks. Graikiškos salotos su pilnu, nepjaustytu sūrio gabalu. Vynuogių lapuose suvyniotos daržovės arba mėsa. Desertas pagrindinis yra jogurtas su medumi.


Šalia esančios parduotuvikės pardavėjas vieną dieną sako, kad šiandien šventė. Niekas nedirba. Ir visi švenčia, tai yra valgo, geria, šoka ir dainuoja. Ir netoli mūsų miestelio miške kalnuose kaip tik švenčiama. Na ką, važiuokime. Važiuoji važiuoji serpantinu, ir netikėtai, vidury kalno, vidury kalnų kelio, šalia šv.Georgijaus šv.Dvasios bažnytėlės ištiestos palapinės, pastatyti stalai, groja bei dainuoja muzikantai. Pilna valgančių ir geriančių graikų. Štai ir šventimas. Bažnytėlė, tiesa, maloni.


Aplink Kretą yra mažutėlių gražutėlių salelių. Kodėl gi nepadarius iš to pramogos… Ko tik nepasiūlyk tam turistui… Viską prarys. Chrissi sala. Prigyrė tą salelę, važiuojame, tiksliau plaukiame. Plaukti tai tikrai gražu, malonu,jūra darosi vis skaidresnė. Šalia tos salos vanduo peršviečiamas, kaip Havajuose. Į salelę atplukdina tam tikrą valandą, pasiima tam tikrą valandą. Na ir džiaukis pusdienį gyvendamas pilnutėlėje raudon ir rudakūnių žmogystų, salelėje. Bariukas yra su vandeniu bei užkandžiais, kad nenumirtum iš troškulio ir bado. Ir belieka tik plaukioti. Po vandeniu, nieko nepasakysi – labai gražu.
Dzeuso ola yra netoli Herakliono. Vidury uolų užsislėpusi stalagmite – stalaktitų ola. Apšviesta žaliu apšvietimu. Nedidukė, bet maloni, kaip ir visi stalagmitai stalaktitai yra malonūs  ir slidūs paliesti, įdomūs patyrinėti bei apžiūrėti. Dzeuso vardu ši ola pavadinta, kadangi yra legenda, kad Dzeuso tėvas suvalgydavo visus savo gimusius vaikus, bijodamas, kad vienas jų užaugęs gali jį užmušti. O Dzeuso motina, kai laukėsi jo, pasislėpė šioje oloje ir užaugino Dzeusą. Vėliau Dzeusas ir nuvertė tėvą nuo sosto.


Žymieji Knoso rūmai prie pat Herakliono. Minojos laikmečio vieninteliai dalinai atstatyti, labiausiai išlikę rūmai. Tos blyškios išlikusios tūkstanmečiais spalvos… Tie iš mokyklinių vadovėlių išlikę atminty piešiniai… Ira š čia… aš tą matau… aš tuo kvėpuoju… wow…Čia kažkadaaaa seniai seniai gyveno žmonės… kūrė… dirbo… vargo… džiaugėsi.. wow…

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.