Ir vėl keltas. Tik šį kartą atgalios, Iš Kretos į žemyną. Nusprendžiame užstrigti šiek tiek Graikijos žemyne ir paskui be sustojimų nakvynėms važiuoti namo.

Atėnai

Taigi, Atėnai. Graikijos sostinė. Be abejo, senamiestis su savo griuvėsiais bei didinguoju Akropoliu. Ant kalno… eiti… įdėti šiek tiek pastangų… griuvėsiai… minios žmonių… kepinanti saulė. Vaizdas iš Akropolio į miestą nuostabus. Einu lėtai, ne, šliaužiu. Ir gėriuosi architektūra, ne, architektūros likučiais. Bet būnant čia, vieta verčia įsijausti, mąstyti, filosofuoti. Apie žmones, santykius, kultūrą. Kokios buvo jų vertybės? Kaip jie gyveno? Apie ką jie mąstė? Kokie buvo jų tikslai?

Delfai

Toliau mūsų kelyje Delfai. Graikų senovės orakulės miestas. Miestukas plėtėsi tik dėlto, kad žmonės pludo pas orakulę. Kaip ir mūsų laikais, žmonės visada nori žinoti ateitį, nori pagalbos sprendimus priimant. Gražus miestukas tarp kalnų. Su savo archeologiniu muziejumi po atviru dangumi, kur kadaise vyko spektakliai amfiteatre, bėgiodavo stadione, meldėsi šventyklose. O dabar viso to išliko kolonos, griuvėsiai. Bet gana gerai išliko, ir nemažai. Tad susidaryti įspūdį yra iš ko. Man patiko. Ir vaikams patiko. Matyt, vieta skatinanti mąstyti. Dukrai (11 m.) įkvėpė pamąstyti apie religijų atsiradimą, kaip gi tie žmonės susigalvodavo religijas, kas įtakojo, kaip plėtėsi. Hmmm… įdomios mintys. Sūnus (13 m.) veržėsi taip pat pabendrauti. Jis labiau klausinėjo, kaip visa tai atsirado, kaip senovės graikai gyveno, koks jų tikėjimas, kuo skiriasi graikų bažnyčia nuo kitų krikščionių, kodėl jie turėjo daug dievų, kaip ir kodėl kūrė mitus. Pokalbis išėjo be gaaaalo įdomus, turiningas bei prasmingas. Vaikams buvo kaip ir homeschoolingo užsiėmimas.

Meteora

Na ką gi, keliaukime toliau. Meteora. Šiaip ne taip bendrakeleivius įkalbėjau aplankyti Meteorą. Bet tai buvo verta. Meteora paliko neišdildomą įspūdį. Plotas ypatingų kalnų. Kalnai-salos. Ant kalnų viršūnių vienuolynai. Protu nesuvokiama kaip įmanoma pastatyti ant kalno, į kurų galima buvo užlipti tik virvinių kopetėlių pagalba, vienuolyną, kaip statybines medžiagas sunešti. Taigi reikėjo tiek atsidavimo, tikėjimo, pasiryžimo bei kantrybės… Vienuolija čia buvo labai griežta. Kai pagrindinis vienuolis, sugalvojęs visa šitą, pradėjo veiklą, jis išprašė iš šios vietovės visas moteris. Čia galėjo būti, gyventi ir lankytis tik vyrai. Vėliau atsirado ir moterų vienuolynų. Vienuolynai mažutėliai, bet rūpestingai sutvarkyti, gražutėliai.


Pilni įspūdžių ir jėgų keliaujame namo, Į Lietuvą, namoooooooooooo…………….

Naujai atrasta senoji civilizacija Graikija – Kreta 2017 (II dalis)

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!