Prisimenant Ladaką. Takthok vienuolynas

Takthok vienuolynas yra 3885 m aukštyje ir yra vienintelis ningma mokyklos vienuolynas visame Ladake. Yra manoma, kad Padmasambhava 8 amžiuje meditavo viename iš šalia esančių urvų. Takthok vienuolynas yra pastatytas aplink šį urvą. Vienas seniausių ordinų saugo tantrinių mokymų paslaptis. Šio vienuolyno stogas yra kalno dalis, todėl ir pavadinimas yra tak – tib. akmuo, thok- tib. stogas.
Kadangi Takthok vienuolynas yra vienintelis Ladake ningma tradicijos, aš jau seniai rezgiau planą ten nuvažiuoti. Kelionė link žymaus vienuolyno Hemis ir priartino tą mano tikslą, kadangi Takthok yra netoli. Atvažiavusi jaučiausi kaip namie, pažįstami vaizdai, net kvapas, rodos, kažkur jaustas. Vienas vienuolyno kompleksas, senovinis, stovintis po natūraliu kalnu, yra aukštais pakilus laiptais. Įėjus į vieną mažą, bet pagrindinę šventyklą, jautiesi visai įdomiai. Kadangi esi kalne, čia žiemą ne šalta, vasarą ne karšta. Nuo žvakių, smilkalų dūmų rūkstančių čia dešimtis amžių, visa patalpa, o ypač lubos juodos juodžiausios. O ant lubų kabo pinigų kupiūros. Žmonės, matyt, tokiu būdu aukoja pinigėlius šioje šventykloje. Taip pat čia senos dievybių skulptūros ir thankos.
Užėjusi į kitą šventyklą, didesnę, erdvesnę, tą, kur ateina praktikuoti vienuoliai – pamačiau vienuolį, kuris gamino užpildus statuloms. Budizme, visos statulos yra laikomos šventomis tada, kai yra užpildytos mantromis, užrašytomis ant popieriaus. O didelei statulai, įsivaizduojate, kiek reikia popieriaus su mantromis… Ant stalo buvo įvairiausių buteliukų tam popieriui suvilgyti, ir dar kažkokių priemonių… Tuo metu šventykla buvo tuščia, tik viena moteris, lyg turistė, sėdėjo ir meditavo. Baigus jai medituoti, užkalbinau ją. Ji pasirodo buvo atvykusi iš Brazilijos. Ji atvyko būtent čia, kur norėjo pasavanoriauti, padėti vienuoliams ir pamedituoti, pabūti su savimi, paieškoti savęs. Gyventi šiame vienuolyne pasauliečiams negalima, tad ji nuomavosi kambarį pas vietinius. Ji iš tiesų buvo labai šilta, maloni, pilnatviška, matyt, jos siekiai čia pildėsi.
Šiek tiek tolėliau nuo šio senovinio šventyklų komplekso stovėjo naujas, neseniai baigtas statyti kompleksas, apjuostas tvora. Čia ir vienuolynas, ir gyvenamasis vienuolių pastatas. Čia švaru, pastatai blizga, spindi saulėje. Šiaip šiuolaikinės budistinės šventyklos yra dominuojančių raudonų, mėlynų, auksinių spalvų, panaudota statuloms ar piešiniams, freskoms ar thankoms visas įmanomas plotas. Apipavidalintos net lubos. Be dėmesio nepalikta nė lopinėlio pastato. Čia esantys vienuoliai mielai bendrauja su lankytojais. Pasakoja, aprodo vienuolyną. Pajaučiau artumą ir betarpiškumą.
Išvykdama pagalvojau, kad kada nors čia tikrai dar atvyksiu. O gal ir kaip ta savanorė, pabūti kurį laiką?

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.