Kelias nuo Leh miestelio iki Tsomoriri ežero laaabai tolimas. Autobusiukas prikrautas viduje žmonių, ant stogo daiktų. Tarp kitko, menas yra sukrauti ir užveržti virve daiktus ant stogo, kad mašinai dardant kalnų keliais, viskas liktų savo vietose ir neiškristų. Labiausiai mano akys užkliuvo už dujų baliono ant stogo. Man nesuvokiamas stebuklas, kaip jie perveža dujų balionus kratant autobusiukui. Dardėjome mes 10 valandų ir atvykome tik vakare. Važiavome romantišku ir labai pavojingu kalnų keliu palei upę, išeinančią iš krantų; kalnų keliu palei bedugnę. Artėjant prie ežero keitėsi ir oras, šalo ir šalo, pradėjo lyti, vėjas pūtė taip stipriai, kad lietaus lašus nupūtė horizontaliai. Aukštis ežero 4500 metrų virš jūros. Šalia ežero miestelis su įvairaus pobūdžio palapinėmis ir nameliukais turistams rinktis, kur apsistoti. Palapinėse buvo laaabai šalta, tad apsistojome nuomuojamuose kambariuose. Elektra čia įjungiama tik nuo 19 valandos vakaro iki 23 valandos. Tad pradėjome gaminti vakarienę dar be elektros, su žibintais ant galvos. O gaminimo stalas buvo grindys. Taigi pavakarieniavę visi nuėjo miegoti. Kambario lubos buvo pilnai užkabintos audinio. Tad naktį turėjome linksmą. Kažkas bėgiojo lubomis, kambariokė pabudo išsigandusi, aš supratau kas gi ten galėjo bėgioti, tad karts nuo karto šviečiau į lubas su žibintu. Na šiaip ne taip naktis praėjo ir atėjo rytas. Šaltas, bet gražus rytas. Nuėjau prie ežero. Grooožis neapsakomas… Aplink ežerą kalnai, viršum debesys. Ežero paviršius lygutėlis, vanduo krištolinis, debesys atsispindi tarsi veidrodyje, kalnai tarsi nupiešti…
Klajoklių gyvenimas
Pasidžiaugę ir pameditavę šiuo kosminiu vaizdu mes susidėjome savo autobusiuką ir pradėjome kelią atgalios. Pakeliui dar užsukome pas netoliese gyvenančius klajoklius. Jų palapines supo kalnai, sniego viršūnės, nuo kalnų tekantis gaivus upelis. Čia stovėjo kelios palapinės, kur gyvena kelios šeimos, senukai, tėvai bei vaikai. Rūbai džiaunami lauke, gyvenimas verda išorėje, palapinėje daiktų krūvos suverstos. Tolumoje matėsi jakų ir dzo banda. Vyrai ganė gyvulius iš vietos į vietą. Pajausti klajoklių atmosferą buvo labai įdomu bei malonu. Vakare jau galėjome pailsėti nuo kratymosi namuose.
Nuo Leh iki Tsomoriri ežero 210 km. Ežero Tsomoriri regionas vadinasi Čangtang. Ežero ilgis yra 27 km. Atvykti čia reikalingas leidimas, nes ši sritis yra šalia Tibeto ir sustiprintai saugoma, tad pakeliui yra patikros postai. Čangtang regiono žmonės yra vadinami čangpa ir dauguma jų yra klajokliai arba pusiau klajokliai. Jie augina jakus, avis ir ožkas.
Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.
