Intelektualus išsivystymas

veikia fizinį aktyvumą. Aišku, kad judėjimas veikia intelektą, ir vaikas, kuris šliaužioja nuo keturių mėnesių ir pats eina nuo septynių mėnesių intelektualiai labiau išvystytas už vaiką, vaikštantį nuo trylikos mėnesių. Pirmas turi jau kitokią „gyvenimo patirtį“, jis jau kelis mėnesius savarankiškai priima sprendimus ir galvoja, kaip jam elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Buvo pastebėta, kad anksčiau pradėjęs vaikščioti  vaikas būna sumanesnis. Tikriausiai dėl to, kad intensyvesnis fizinis krūvis skatina jo intelekto vystymąsi. Gali būti ir kitas variantas: vaikas, kurio intelektas ir jutimo organai labiau išvystyti, smegenys aktyvesnės, yra galingesnis ir judresnis. Tokį vaiką lengviau mokyti. Jis greičiau supranta užduočių esmę, sąmoningai bando pakartoti judesius, kuriuos jam rodo, todėl vystosi greičiau ir lenkia savo bendraamžius.  Intelektualus ir fizinis išsivystymas turi eiti lygiagrečiai, ir mūsų, kaip tėvų, uždavinys – pradėti ugdyti vaiką nuo pirmų minučių po gimimo. Bet koks smegenų veiklos aktyvinimas jo aktyvaus augimo laikotarpiu skatina judėjimo funkcijų vystymąsi.

O kaip judėjimas veikia intelektualų išsivystymą?

Įrodyta, kad kuo anksčiau vaikas išmoko tam tikrą judesį, tuo šis judesys tobulesnis, tikslesnis, stipresnis. O kas iš viso nusprendė, kad vaikai su kepurytėmis, užkloti iki kaklo antklodėmis, pirmuosius mėnesius turi tiek daug gulėti? Kažkieno močiutės?  Konge, kur vaikai išsirengę ir jais niekas specialiais pratimais neužsiima, pradeda vaikščioti apytiksliai devynių mėnesių. O Švedijoje, kur sąlygos priešingos, vaikai žengia pirmus žingsnius tik trylikos-keturiolikos mėnesių, ir iki dvejų metų amžiaus jų vystymasis stipriai vėluoja. Ir viskas todėl, kad mes trukdome vaikams laisvai judėti, stengiamės juos šilčiau aprengti, užkloti, patogiau paguldyti, o besivystančiose šalyse to niekas nedaro.

Vaikai pradeda vaikščioti anksčiausiai aštuonių mėnesių. Jei tuo metu netreniruosime jų pagrindinių judesių, jie niekada neatliks jų taisyklingai, ir neįgis kitų įgūdžių, kurių pagrindas yra tos pačios smegenų sistemos. Šiuo požiūriu ankstyvas vaikščiojimo judesių lavinimas vaidina tokį patį vaidmenį, kaip ir ankstyvos muzikos ar užsienio kalbos pamokos.

Taigi, pagrindinius judėjimo įgūdžius reikia treniruoti jau kūdikystėje, ir antra, fizinis lavinimas puikiai stimuliuoja protinį mažylio išsivystymą. Kūdikystėje vaiko smegenys vystosi kartu su kūnu. Protinis vystymasis vyksta kartu su fiziniu ir sensoriniu. Pavyzdžiui, plaukimas vysto ne tik raumenis, bet ir refleksus.

Aišku, vaikas užaugs,  jei jūs jį tik maitinate ir rūpinatės juo. Tačiau,  jo gabumų, kuriuos jis atsinešė gimdamas, rinkinys,  neišvystytas. Fiziniai pratimai – vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų.  Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų ir smegenų vystymąsi.

G.Domanas – pirmas tyrinėtojas

Remiantis G.Domano (Glenas Domanas (1919-2013) – amerikiečių gydytojas-fizioterapeutas, atstatomųjų metodikų vaikams su nervų sistemos sutrikimais ir mokomųjų metodikų visiems vaikams autorius. 1955 m. Įkūrė nekomercinę organizaciją „Žmogaus potencialo pasiekimo Institutas“, angl. Institutes for the Achievement of Human Potential) tyrimais įrodyta, kad didesnis fizinis aktyvumas teigiamai veikia širdį, kraujotaką, plaučius, svorį, raumenų tonusą, kraujospūdį, cukraus ir riebalų kiekį kraujuje, ištvermę, savijautą.

Gali kilti klausimas: jei suaugusiems fizinis aktyvumas yra naudingas, nejaugi ir vaikams to reikia taip pat? Taip. Fizinis aktyvumas  teigiamai veikia vaikų nervų sistemos vystymąsi, apskritai smegenų  vystymąsi. Taip pat šie procesai aktyvina intelektualinį ir socialinį vaiko vystymąsi.

Smegenų – stebuklas

Žmogaus smegenys auga tik dėl nuolatinio naudojimo ir šis procesas baigiasi šeštaisiais gyvenimo metais. Kuo dažniau tam tikru momentu naudojami smegenų sensoriniai stimulai  ir judėjimo galūnės, tuo didesnę apimtį pasiekia augdamos smegenys. Šia prasme smegenų augimas visiškai nesiskiria nuo raumenų masės augimo.

Maži vaikai neabejoja, kad geriausia dovana jiems yra tėčio ir mamos suteikiamas dėmesys. Tėvai yra geriausi mokytojai. Mes, žmonės, esame apsupti stebuklų, kuriuos stebime kasdien ir kuriais visai nesistebime. Tai ne dėlto, kad mes nenorime jų matyti, mes tiesiog nežinome, kad prieš mus stebuklas, ypač jei tai matome kasdien. Vienas iš tokių stebuklų yra žmogaus kūnas ir ypač smegenys. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, ta moteris, kuri dabar yra nėščia… minutėlei sutelkite savo dėmesį… Per šią minutę jūsų dar negimusio vaiko  smegenų ląstelių skaičius padidėjo  250 000. O norite žinoti kokios jo mažų smegenų  galimybės bus gimimo momentu? Jo galimybės bus dešimteriopai didesnės nei visi nacionaliniai archyvai.

Pirmieji vaiko gyvenimo metai – vertingiausi

Po kiek laiko netvarkingus ir betikslius rankų ir kojų judesius pakeis prasmingi judesiai, priklausys nuo  raumenų, reikalingų tokiems judesiams atlikti, vystymosi greičio. Bet svarbiausia – tai priklausys nuo  sensorinio ir motorinio smegenų skyrių (būtent jie kontroliuoja tokius judesius) vystymosi greičio. O tai jau tiesiogiai susiję galimybe judėti. Svarbiausia ir nuostabiausia yra tai, kad kuo anksčiau vaikas pradėjo judėti,  tuo greičiau augs ir vystysis jo smegenys.

Nuo pradėjimo akimirkos iki gimimo momento smegenys auga milžinišku greičiu, šis greitis išlieka iki trylikos mėnesių, iki šešerių metų smegenų augimo greitis išlieka didelis ir tada pradeda staigiai lėtėti. Nesunku suvokti, kad laikotarpiu nuo gimimo iki šešerių metų, kiekvieną mėnesį smegenys auga vis lėčiau. Todėl suprantama, kad ankstyvosios gyvenimo akimirkos yra vertingiausios vystymosi požiūriu. Štai kodėl tokia svarbi ką tik gimusiam vaikui judėjimo galimybė. Motinos turėtų ką tik gimusius vaikus dėti sau ant pilvo. Vaikas turi pradėti savo pirmąją kelionę  šiltu ir tiesiu mamos pilvu link krūties. Motinos jaučia malonumą stebėti savo naujagimį judantį prie krūties. Šis procesas ne toks jau neįprastas kaip atrodo. Jau aštuonių savaičių embrionas turi gerai suformuotas galūnes. Jis pradeda jas judinti, atlikti plaukimo judesius motinos įsčiose. Ketvirtą nėštumo mėnesį motinos pradeda jausti pilve savo vaiko judesius. Dar negimę vaikai jau septynis mėnesius įsčiose treniruojasi šliaužti. Visa tai leidžia ką tik gimusiems vaikams pradėti judėti.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!