Sportas prasideda nuo refleksų

Vienas iš svarbiausių naujagimio poreikių (be maitinimo ir tėvų meilės) – tai poreikis judėti. Jau praėjusio amžiaus viduryje žymus fiziologas, profesorius I.A.Aršavskis (Ilja Aršavskis (1903-1996) – rusų fiziologas. Iškėlė termodinaminę individualaus organizmų vystymosi teoriją. Atrado, kad organizmo judėjimo aktyvumas priveda prie anabolinių procesų pertekliaus, tokiu būdu suteikiant jam augimą ir vystymąsi. Įnešė indėlį į pediatriją (ankstyvas žindymas, naujagimių brandumo fiziologinio vertinimo kriterijai, originali grūdinimo sistema ir pan.). Medicinos mokslų daktaras, profesorius I.Aršavskis ilgai dirbo amžiaus tarpsnių fiziologijos ir patologijos laboratorijos vedėju Rusijos medicinos mokslų akademijos mokslų ir tyrimų instituto bendros patologijos ir patofiziologijos (rus.-Научно-исследовательский институт общей патологии и патофизиологии Академии медицинских наук) įrodė, kad pagrindinė naujagimio sistema yra atramos-judėjimo ir nuo jos vystymosi priklauso normalus kitų sistemų vystymasis, taip pat ir vaiko psichinis vystymasis. Profesorius pabrėžia, kad gamta davė kūdikiui įvairius fiziologinius mechanizmus, ir jais naudodamasis  jis juda.

Tai visiems žinomi čiupimo, žingsniavimo, pėdos, šliaužimo ir kiti refleksai. Be to, kūdikiui būdingas ir  vadinamasis spontaniškas judėjimo aktyvumas – miegodamas vaikas  periodiškai judina raumenis; šis aktyvumas, išreiškiamas netyčiniais judesiais gerai matomas ir žindymo metu.  «Raumenų aktyvumas, skatinamas nervų centrų, suteikia organizmui galimybę atlikti įvairius kontaktus su aplinka, yra bene pagrindinis faktorius,  lemiantis smegenų vystymąsi, jų masės, kartu ir informacinio tūrio didėjimą».

Reikia paminėti svarbius refleksus, su kuriais žmogus ateina į pasaulį. Turime omeny ne visus refleksus, kurių yra šimtai, o pagrindinius: čiupimo, šliaužiojimo, ėjimo, plaukimo ir kt. Nevystomi šie refleksai palaipsniui išnyks, ir vaiką teks iš naujo mokyti šliaužioti, plaukti, vaikščioti.

Taigi, ką gebėdamas daryti vaikas gimsta?

ČIUPIMO refleksas. Jūs tiesiate kūdikiui pirštus, jis čiumpa ir pakimba ore ant jūsų pirštų. Jeigu tėveliai nepasitiki savimi ir bijo, kad vaikas gali nukristi, galima daug kartų kelti vaiką nepakeliant jo į orą. Bėgant laikui jūs pajusite, kad pirštai atsileidžia ne staiga, o palaipsniui. Vienas užsiėmimas gali trukti kelias minutes, per dieną jį galima pakartoti penkis-šešis kartus.  Jeigu tiesiate pirštus per lėtai, vaikas jų nepaims arba iškarto paleis. O jeigu įdedate pirštus į jo delnus ir iškart keliate rankas aukštyn – vaikas čiumpa jūsų pirštus. Veikimo principas – kaip automobilio saugos diržas: lėtai traukiamas jis tempiasi, staigiai trūktelėjus – fiksuojamas.

ŽINGSNIAVIMO refleksas. Vaikai gali pradėti vaikščioti savarankiškai jau nuo šešių mėnesių. Laikykite vaiką už pažastų ir leiskite jam eiti kojytėmis grindimis. Krūvio stuburui neturi būti. Refleksas susidarė dėl to, kad paskutiniaisiais embriono vystymosi mėnesiais lengvi smūgiai kojomis į gimdos sienelę padėjo vaikui rasti patogią padėtį. Refleksas silpnas, bet jį naudinga išsaugoti iki to momento, kai vaikas pradės vaikščioti palei sienelę, tai yra maždaug iki penkių mėnesių. Po žingsniavimo stalu judesių naudinga padaryti pėdų masažą.

Po to paimkite vaiką ant rankų ir imituokite  šuolius ant dviejų kojų: jūs – pakeliate jį, lengvai  stuksendami pėdomis  į stalo paviršių. Vaikams tai labai patinka ir galima kartoti dešimtimis kartų. Vaikui tai labai mažas krūvis, o tėvai stiprina rankų raumenis. Šis pratimas naudingas blauzdoms, galima papildyti kelių masažu.

ŠLIAUŽIMO refleksas. Šliaužimas –  pagrindinis naujagimių pratimas. Jums tereikia LEISTI vaikui šliaužti, lengvai priglaudus delnus prie jo padų. Naudinga paliekant mažylį lovelėje paguldyti jį ant pilvo kojytes atremiant į sienelę, po kiek laiko jūs rasite vaiką kitame lovelės gale. Jau pirmomis dienomis po gimimo reikėtų intensyviai užsiimti su vaiku. Net miegodamas vaikas prašliaužia kelis metrus. Nesijaudinkite,  jūs nepakenksite vaikui, leisdami jam kuo daugiau judėti savo lovelėje. Kaip jūs manote, kada smegenys labiau vystosi – kai vaikas guli standžiai suvystytas ir žiūri į baltas lubas ar kai šliaužioja į įvairias puses, įvairiose patalpose, ant įvairių paviršių. Vaikas vystosi, bendraudamas su tėvais, ir fizinis jų kontaktas – tai yra bendravimo forma. Visi tėvai kažkokiu būdu bendrauja,užsiima su vaiku, tiesiog siūlome susisteminti, paversti naudingais, tikslingais pratimais.

VESTIBULIARINIS APARATAS. Vestibuliarinio aparato vystymas – vienas iš svarbiausių vaiko vystymo komponentų ir, tikriausiai,  lengviausias. G. Domanas išskiria pasyviąją pusiausvyros vystymo programą  (čia visus judesius su vaiku atlieka tėvai, o jis tik džiaugiasi jų veiksmais) ir aktyviąją programą, kai vyresnis vaikas savarankiškai atlieka pratimus. Štai keli užsiėmimo su naujagimiu variantai.

– galite vaiką ant kokio paviršiaus pakočioti kaip tešlą aukštyn- žemyn,

– pamėtykite ant rankų aukštyn, galite po kiekvieno „skrydžio“ jį pabučiuoti, tokiu būdu jį padrąsindami.

– paguldykite jį sau ant peties, atsargiai sukitės su juo pagal laikrodžio rodyklę, paskui į priešingą pusę. Pakartokite tą patį su vaiku ant dešiniojo šono, paskui ant peties, tada ant kairiojo peties ir ant kairio šono. Patys nepraraskite pusiausvyros. Visi judesiai greitinami palaipsniui.
– naudinga pasupti jį, laikant už kojos ir rankos.

– pakelkite jį už kojų žemyn galva. Tai ne „baisi“, o naudinga poza  vestibuliariniam aparatui treniruoti.

– bet kokie sukimo, pasupimo, apsukimo , pervertimo judesiai yra labai naudingi. Būkite atidūs, ir sugalvokite kuo daugiau įvairių judesių.

– vaiką galima pakočioti nuožulnia plokštuma, pamėtyti į viršų, apversti žemyn galva, sukioti, šokti su juo, išeiti visą „kosmonauto parengimo kursą“ , kurio pagrindas yra sukiniai.
– nešiokite vaiką ratu, kartu atlikdami švelnius judesius aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal, taip pat į įvairias puses.

– laikykite vaiką prieš save, jo pakaušis – ant jūsų delnų. Nuleiskite vaiką savo rankose atgal, vėl pakelkite iki savo akių lygio.

–  Prispauskite vaiką prie savęs ir pašokinėkite, kad jis jaustų jūsų kūno judesius. Šokinėdami judėkite po visą butą.
– sūpavimo ir sukimo judesiai dažnai kūdikius veikia raminamai. Naudokitės tuo: jūs galite raminti vaiką kartu užsiimdami su juo. Padėkite vaiką ant pagalvės ir pakočiokite jį, keldami tai vieną pagalvės kraštą, tai kitą. Tą galima daryti ilgai, neįsitempiant. Sūpuokite gulintį ant pagalvės vaiką aukštyn- žemyn, traukite didelę pagalvę su ant jos gulinčiu vaiku kairėn, dešinėn, į priekį ir atgal. Vaikas gali gulėti ant pilvo arba ant nugaros. Sukiokite pagalvę kartu su vaiku.

– atsigulkite ant nugaros ir sūpuokite vaiką virš savęs, galima lengvai mestelti jį aukštyn. Tėčiai mėgsta vaikus mestelti aukštyn ir gaudyti, mamos mesteli vaiką, sėdintį ant jų kelių.

Kiek kartų per dieną užsiimti su vaiku? Penkis, šešis, devynis. Vaikas gali sportuoti ir daugiau, tiesiog jūs nesugebėsit. Jei jis pavargs, jis užmigs. Bet vaiko tikrai nepervarginsite trumpais, dažnais užsiėmimais –jums neužteks jėgų.

Palaipsniui didinkite užsiėmimų laiką, greitį ir dažnumą. Kai vaikui sukanka keturi mėnesiai, galima pereiti prie sudėtingesnių pratimų. Kai kurie tėvai tai daro kartu. Pavyzdžiui, tėtis ir mama ima gulintį vaiką už riešų ir čiurnų  ir sūpuoja pirmyn-atgal ir į šonus. Naudingi ir horizontalūs sukimo judesiai. G. Domanas pabrėžia, kad „kai kuriems tėvams nedrąsu supti vertikaliai žemyn galva laikomą vaiką (nors vaikai  mėgsta šią poziciją, matyt, pripratę prie tokios padėties įsčiose). Taigi, jūs turite pakelti vaiką už kojų ir sūpuoti imituodami švytuolklės judesius. Nepamirškite atsargumo, nuleisdami vaiką ant grindų. Sukimus ir pagreitėjimus darykite gana greitai, kad suteiktumėte vaikui skrydžio jausmo džiaugsmą. Pasyvios programos pabaigoje didėja tėvo vaidmuo, nes motinai vaikas tampa per sunkus.

Čia nagrinėjamas vaiko vystymas pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir vėliau nereikia nustoti vystyti vestibuliarinį aparatą.  Reikės jau išeiti į žaidimų aikštelę, kur pilna karuselių, vystančių vestibuliarinį aparatą.
Pirmieji aktyviosios programos pratimai: šoniniai persivertimai, kūlvirsčiai į priekį (su jūsų pagalba nuo pusės metų) ir vaikščiojimas rąstu. Kai vaikas išmoksta daryti kūlvirstį į priekį, padėkite išmokti verstis atgal.  Atminkite, kad kūlvirsčius patogu daryti ant nuožulnaus paviršiaus. Ant rąsto treniruotis galima pradėti ant grindų: nupieškite 10 cm pločio juostą ir bandykite ja eiti. Vėliau ant grindų padėkite tokio pat pločio rąstą, po to padarykite atramas ir kelkite rąstą vis aukščiau. Nevenkite vaikščioti siaurais akmeniniais arba betoniniais kelkraščiais, vejų pakraščiais ir t.t.
Pratimų yra daugybė. Sūpymasis, laipiojimas kopėčiomis, virvinėmis kopėčiomis, lipimas virve, šuoliai į aukštį, į tolį, šuoliukai su šokdyne, ant vienos kojos, ant batuto, šuoliai žemyn, stovėjimas ant rankų, bėgimas su kliūtimis, karstymasis medžiais… Tikrai galima išsirinkti tai, kas labiausiai patinka vaikui ir Jums.

2 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.