Pirma medžiaga, kurią vaikai noriai tyrinėja – yra vanduo. Jis suteikia vaikui malonius potyrius, lavina įvairius receptorius ir leidžia išbandyti galybę būdų pažinti pasaulį ir save jame. Žaidimai su vandeniu taip pat yra maloniausias mokymosi būdas.
Tokie žaidimai žaidžiami toli ne kiekvieną dieną. Po jų ilgokai tenka tvarkytis, bet vaikas gauna daug naudingų įspūdžių. Saugumo sumetimais vaikai turėtų žaisti su vandeniu tik suaugusiems esant. Žaidimo metu būtinai komentuokite viską, ką vaikas daro ir mato. Atkreipkite jo dėmesį kaip „elgiasi“ vandenyje įvairių medžiagų, dydžio ir svorio daiktai, su kiaurymėmis ir be jų.
Kaip žaisti su vandeniu?
Įpilame, išpilame, stebime, lyginame!
3. Paklauskite vaiko, kas bus, jei tuščią atidarytą butelį leisime po vandeniu. Jis prisipildys ar liks tuščias? Butelį galima leisti po vandeniu laikant įvairiais būdais: horizontaliai, pasvyrai arba vertikaliai (kakleliu viršuje arba apačioje).
4. O uždarius butelį leisti į vandenį? Jis plaukios horizontaliai ant vandens. Tegul vaikas pabando nuleisti jį prie dugno ir ten išlaikyti. Po to atsukite dangtelį, pripildykite butelį vandeniu pusiau, užsukite ir paleiskite į vandenį. Jis plaukios pasvyrai. Ta dalis, kuri pripildyta, bus po vandeniu.
Po to butelį pripilkite iki galo, užsukite dangteliu. Butelis skęs vandenyje. Jeigu užpildysite vandeniu ne iki galo, virš vandens liks butelio kaklas, kuriame nėra vandens.
5. Traukite iš vandens butelius kakleliu apačioje. Lėtai traukiant, girdėsime burbuliukus.
6. Butelio dangtelyje padaryti skylę. Išeis paprastas butelis – purškiklis iš mūsų vaikystės laikų. Parodykite kaip įpilti vandenį į butelį, suspaudus jį ir panardinus į vandenį. O tada jau leiskite pasitaškyti iš butelio.
7. Skyles galima padaryti butelio sienelėse. Tai gali būti viena skylė, įvairių dydžių. Geriau skirtinguose buteliuose skylės viršuje, apačioje, per vidurį. Arba kelios skylės (vienodos arba skirtingo dydžio):
• Eile horizontaliai, tai yra ratu, skirtingu aukščiu, skirtingu atstumu viena nuo kitos,
• Eile vertikaliai,
• Eile pagal spiralę,
• Iš apačios į viršų aplink visą butelį (tokias skyles reikia daryti mažas),
• Chaotiškai per visą butelio paviršių.
Metame į vandenį viską!
Į vandenį galima mėtyti ne tik žaislus. Ir gaudyti žaislus galima ne tik ranka, bet ir puodeliu, indeliu, šaukštu, samčiu. Pabandykime įdėti į vandenį įvairių medžiagų daiktus:
1. Metalinius;
2. Medinius;
3. Plastmasinius;
4. Guminius – vienam žaislui išpjaukite dugną ir meskite į vandenį; palyginkite su kitais guminiais žaislais;
5. Audinio – įvairių audinių gabaliukai, įvairių dydžių – kai kurie jų greitai išmirks, kiti ne. Duokite vaikui ką nors „išskalbti“, vaikams labai įdomu kaip audinys įgeria vandenį, kaip keičiasi audinio spalva ir svoris.
6. Įvairaus storio popierius ir kartonas – mirksta skirtingai, iškart pilnai arba iš pradžių kraštai, greičiau arba lėčiau, skęsta arba plaukia, paimkite skirtingo dydžio gabaliukus – mažas gabaliukas permirks greičiau nei didelis.
7. Skirtingų dydžių kempinėlės – poroloninės, guminės. Jomis galima pririnkti vandens, išsukti, surinkti išpiltą vandenį. Kai kurie jų plaukia, kai kurie iškart permirksta ir greitai skęsta.
Eksperimentai su dažytu vandeniu
1. Vandenį galima nudažyti akvareliniais dažais. Pradėti geriau nuo vienos spalvos. Viename skaidriame butelyje padaryti koncentruotą skystį, po to išpilstyti į kitus butelius skirtingą skysčio kiekį. Pilstyti skystį įdomiau šaukšteliu arba mažu indeliu, ir palyginti rezultatą. Išpilsčius skystį, galima pripilti vandens ir stebėti su vaiku, kur vanduo tamsesnis, kur šviesesnis. Tegul vaikas pastato butelius eiliškumu nuo tamsiausio iki šviesiausio ir atvirkščiai. 2. Per vieną kartą žaiskite su vienos spalvos dažais, kitą kartą paimkite kitą spalvą. Po kurio laiko sumaišykite dvi spalvas. 3. Kiekviename butelyje vienos spalvos skirtingo tirštumo dažytas vanduo. Įpilkite į juos kitos spalvos vienodą kiekį. Stebėkite kokia išeis spalva. Viską ką matote, dalinkitės su mažyliu. Dažytu vandeniu pabandykite piešti ant popieriaus arba tiesiai ant vonios plytelių.
Tirpsta ar netirpsta
Kas dar gali tirpti vandenyje be dažų?
Tegul mažylis į vandenį (šiltą arba šaltą) pila šaukštu įvairius skysčius. Sultis, pieną, kefyrą, sirupą, medų, uogienę ir net kelis lašiukus aliejaus. O jeigu įbertume į vandenį įvairius miltelius? Cukrų, druską, krakmolą, tirpią ir netirpią kavą. O jeigu mestume į vandenį kietus daiktus? Muilo ar cukraus gabaliuką. Kas įvyksta su vandeniu? Ar keičia vanduo spalvą? Skaidrumą? Tirpsta šie daiktai iškart, o gal pamaišius ar po kiek laiko?
Supažindiname vaiką su įvairia temperatūra
Tai yra taip pat svarbu. Tą galima padaryti taip pat butelių pagalba. Įpilkite šaltą vandenį, į kitą butelį šiek tiek šiltesnį vandenį, į dar kitą butelį dar šiltesnį, karštesnį ir visai karštą. Leiskite vaikui paliesti butelius. Įvardinkite žodžiais, paaiškinkite kaip palyginti – sustatykite nuo šalčiausio vandens iki karščiausio ir atvirkščiai. Galima kišti pirštuką į vandenį ir lyginti, o galima ant rankytės išpilti vandenuką ir palyginti.
Ledas – tai taip pat vanduo
Galima kartu su mažyliu užšaldyti ledą skirtingos formos indeliuose. Tai gali būti stiklinės, formelės tešlai, rutuliukai, lėkštutės, formelės smėliui, įvairūs plastikiniais skirtingo dydžio indeliai.
Galima ką nors įšaldyti į ledą. Pavyzdžiui, mažą žaisliuką, kaladėlę. O paskui stebėti kaip atitirpsta.
Palikite vieną puodelį su ledukais šaldytuve, kitą – kambaryje, trečią – vonios lentynoje. O dar galima įdėti po leduką į karšto, šilto ir šalto vandens stiklines. Stebėkite – kur greičiau ištirps. Galima užšaldyti dažytą vandenį, tada ledas, ištirpęs, nudažys vandenį.
Daugiau informacijos apie Žaidimai galite sužinoti facebook grupėje.
