Druska – gėris ar blogis?

Nuo senų laikų druska turėjo ypatingą dėmesį istorijoje. Druska – amžinybės, išminties ir draugystės, gilios prasmės, žinių simbolis. Gomeras vadina ją “dieviškąja”. Kadaise ji buvo tokia brangi prekė, kad dėl jos užvirdavo karai. Senovės Kinijoje iš druskos gamino pinigus. Rusijoje iki 18 amžiaus esant sandėriui trūkstamą pinigų dalį galima buvo sumokėti druska pagal svorį.
Iki Viduramžių pabaigos druska buvo laikomas universalus priešnuodis. Ji stebino žmones savo gebėjimu daryti maistą iš beskonio skaniu ir išsaugoti produktus šviežiais. Žmonės mėgo druską ir bijojo jos: ji vienu metu asocijavosi ir su gyvybe, ir su mirtimi, juk sūriose dirvose ir vandenyse žūsta viskas kas gyva.
Druskai pripaišydavo visokių magiškų savybių, kurios pasitvirtina šiuolaikiniais tyrimais. Druska labai gerai perneša informaciją. Antra, ji gali pasiimti neigiamą energiją – vonia su druska greitai nuima nuovargį.
Gaminant maistą druska turi didelę reikšmę. “Čžud-ši” veikale: “Druska maistui suteikia skonį, gimdo šilumą, gerina virškinimą, išveda išmatas”.
Romos kareiviams išduodavo leidimą pirkti druską (lot. Sal) – salarium argentum, iš čia kilo angliškas žodis salary (“atlyginimas”). Romiečiai taip pat mėgo druskinti žalumynus, dėl to lotyniškas druskos pavadinimas įėjo į žodžio salad sudėtį (“salotos”).


Druska reikalinga palaikyti organizmo vandens balansą. Dėl lėtinio druskos trūkumo silpsta protinė veikla, mažėja svoris ir apetitas, atsiranda apatija, silpnumas, pykinimas, raumenų spazmai.
Didesnė druskos dalis išeina iš organizmo per prakaito liaukas.
Druskos perteklius taip pat gali būti pavojingas, gali būti problemų priežastimi tokių kaip sąnarių problemos ir arterinio spaudimo. Per daug druskos sukelia Tulžies konstitucijos sutrikimą, padidina kepenų funkciją, kraujas tampa tirštas, linkęs trombams, atitinkamai ir siaurėja kraujagyslės. Po to ateina hipertonija, vystosi širdies ligos. Druskos perteklius skatina greitesnį nuplikimą, odos susirgimus, didesnį troškulį, mažina jėgas, anksčiau atsiranda raukšlės.
Tačiau druskos tinkamas kiekis dėl savo šildančios savybės yra naudinga Vėjo ir Gleivių tipo žmonėms. Sūrus maistas ištraukia tai, kas sukietėta, užstrigta…
Karštyje, sunkiai fiziškai dirbant, esant stipriam prakaitavimui, druskos poreikis didėja.


Tibeto medicinoje yra naudojamos įvairios druskos rūšys.
Glauberio druska įeina į preparatų sudėtį, kurie naudojami esant nevirškinimo problemoms, galvos ir plaučių problemoms, moteriškoms ligoms ir tt.
Valgomoji druska yra naudojama preparatuose, skirtuose Gleivių ligoms, esant kepenų, moteriškų ir odos ligoms.
Jūros druska yra naudinga esant širdies ligoms dėl Vėjo.
“Raudonoji” druska – tai vaistas nuo “šalčio” ligų, lėtinių skrandžio ligų ir tt.
Akmens druska Tibeto medicinoje yra kaip palydovas. Ji įeina į sudėtį preparatų, naudojamų esant Vėjo, Tulžies ir “šalčio” ligoms, esant užsisenėjusiam “karščiui”, skrandžio, storojo ir plonojo žarnyno, inkstų, juosmens ligoms, esant geriesiems navikams, išoriškai – esant žaizdoms.
Reikia pabrėžti, kad natūralios prigimties druska visada turi kitų mineralinių druskų priemaišų, kurie suteikia jai įvairių spalvų atspalvius.
Druskos fizikinė ir cheminė sudėtis, priklausomai nuo šaltinio kur buvo kasama, priklausi nuo gamybos metodikos, klimato ir apdirbimo būdo.
Akmens druska turi daug mineralinių medžiagų. Europoje žmonės susipažino su akmens druska prieš 7000 metų. Nevalytoje jūros druskoje yra 37 elementai iš Mendelejevo lentelės. Pačios egzotiškiausios druskos rūšys, kurias iki šiol renka rankomis – “juodoji”, “raudonoji” ir havajietiškoji.


Glauberio druska buvo atrasta 1626 metais kai pats Johanas Glauberis persirgo vidurių šiltine. Štai kaip Glauberis aprašė tą įvykį:”Šiek tiek pasveikęs aš nuvykau į Neapolisą… Ten man vėl prasidėjo priepuoliai. Dėl ligos taip nusilpo mano skrandis, kad negalėjo nieko priimti, negalėjo virškinti jokio maisto. Vietiniai gyventojai patarė man nueiti prie šaltinio, kuris buvo šalia vynuogyno, valandą pėščiomis nuo miesto. Jie pasakė, kad šaltinio vanduo sugrąžins man apetitą. Sekdamas jų patarimais, aš pasiėmiau didelį duonos gabalą; man pasakė, kad turėsiu visa jį suvalgyti, bet aš netikėjau, kad tai man kažkaip padės. Atėjęs prie šaltinio, aš suvilgiau duoną jo vandeniu ir suvalgiau – su dideliu malonumu, nors prieš tai negalėjau žiūrėti į skaniausius skanumynus. Išgėriau vandens iš šaltinio. Tai dar pakėlė mano apetitą, ir aš suvalgiau duoną iki galo. Namo aš grįžau stipresnės sveikatos ir papasakojau apie tai kaimynams. Aš jaučiau, kad ir toliau gydantis šiuo vandeniu, mano skrandžio funkcijos visiškai atsistatys.
Glauberis visa žiemą tyrinėjo šio šaltinio vandens cheminę sudėtį ir atrado druską, kurią jis pavadino “stebuklinga” – lotyniškai “sal mirable”.

Druskos tirpalas puikiai padeda nuo lengvo peršalimo. Skalaujant gerklę, druskos tirpalas ne tik nuims uždegimą, bet ir bus puiki profilaktika nuo peršalimų bei padės išeiti gleivėms. Bet kokia sloga praeis plaunant nosį kas 2 valandas šiltu sūriu vandeniu. Kasdien plaunant nosį, lieka normalus plonas gleivių sluoksnis, kuris išsaugo nosį drėgna, švaria ir sveika. Kadangi mes filtruojame orą su kiekvienu įkvėpimu, nosis – viena pirmiausių saugotojų nuo ligų. Plaunant nosį, nosies landos išsivalo nuo gleivių pertekliaus ir purvų, greičiau gyja nosies audiniai.
Kaip mano jogai, nosies šnervių plovimas yra ne tik kvėpavimo takų ligų profilaktika, bet ir padeda funkcionuoti smegenims. Tai viena iš šešių jogos valymosi procedūrų, kuri padeda valyti toksinus ir visa organizmą.
Tibeto vienuolynuose labai populiari arbata su druska. Tokią arbatą geria iš dubenėlių su druska, sviestu ir pienu. Toks gėrimas – labai kaloringas ir tonizuojantis – taip pat yra mėgiamas Afganistane, Nepale, Pamyre, Mongolijoje, Buriatijoje, Kalmykijoje.

1 reply

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.