Vienas iš Tibeto medicinos postulatų – “Reikia išmanyti apie maistą ir gėrimus. Teisingai vartojant, jie gali palaikyti gyvenimą sveiką, o esant pertekliui, nepritekliui arba neteisingai vartojant, duoda ligas ir gali patrumpinti gyvenimą.”
Tibeto medicinoje yra legenda, kuri vadina Budą Šakjamunį kaip pirmą gydytoją, kuris išgydė pirmą ligą – nevirškinimą – virintu vandeniu, kuris ir tapo pirmu vaistu. Todėl tibetietiškieji gydytojai tikina, kad virinto karšto vandens puodelis, išgertas kasdien ryte, gali pailginti gyvenimą 10-15 metų. Dauguma vaistų dažniausiai rekomenduojama užsigerti virintu vandeniu, kuris yra kaip medžiagų palydovas į reikalingą vietą.
Vanduo – unikali ir mistiška medžiaga. Jis svarbus atsirandant ir palaikant gyvybę Žemėje. Žmogaus kūnas gali turėti iki 78 proc vandens, vandenyje tirpsta daug medžiagų. Vanduo gali išvalyti žmogaus organizmą. Vanduo “supranta” mus. Jeigu išgersime jį su geromis mintimis, jis gali pakrauti žmogų teigiama energija ir išgydyti. Vanduo, išgertas piktos būsenos, gali perduoti organizmui neigiamą energiją ir sukelti ligas.

Vanduo – gyvas

Žymaus japonų profesoriaus Masaru Emoto laboratorijoje buvo nustatyta daug įdomių savybių, kuriuos gali turėti vanduo. Pasirodo, vanduo turi gyvos substancijos savybes, tai yra reaguoja į ateinančią informaciją. Mokslininkai vandenį statė prie televizoriaus, skaitė virš jo maldas, kalbėjo piktai, dainavo švelnias dainas ir panašiai. Buvo išsiaiškinta, kad įtakojant žodžiams ir mintims, vanduo staigiai keičiasi. Piktos kalbos ardė jo struktūrą ir darė vandenį negyvybingą. Kalbant žodžius “meilė” ir “ dėkingumas”, kūrėsi gražūs ir stiprūs kristalai.

Vandens rūšys

Vanduo būna įvairių rūšių: lietaus, sniego, upės, šaltinio, šulinio, mineralinis ir medžio. Čia vanduo pateiktas nuo geriausio iki prasčiausio. Lietaus vanduo neturi skonio, bet malonus, užpildantis, vėsus, lengvas kaip eliksyras. Bet turint omeny dabartinę ekologijos būseną, tokį vandenį gerti nėra saugu.
Atrodo, kas galėtų būti geriau negu vanduo, krentantis nuo sniego viršūnių? Jis iš tiesų yra labai geras ir šaltas, bet jo negalima ilgai laikyti. Ilgiau pastovėjęs toks vanduo gali sukelti kaulų, širdies, kirmėlių ligas.
Geru vandeniu tibetiečiai vadina tokį vandenį, kuris yra ant švarios žemės, kurį pasiekia saulė ir vėjas.

Įvairiems žmonėms – skirtingas vanduo

Įvairių konstitucijų žmonėms Tibeto medicina rekomenduoja gerti skirtingą vandenį, skirtingos temperatūros, karštą ar šaltą, bet niekada negerti ledinį vandenį.
Kartais vartoti šaltą vandenį gydymo tikslais yra būtina. Jis gerai padeda apalpus, vemiant, galvai sukantis, esant troškuliui, kūno karščiui, tulžies ir kraujo ligoms, apsinuodijus.
Virintas vanduo gerai sušildo, gerina virškinimą, nuima žagsėjimą, gleives, pilvo pūtimą, padeda prasidedant infekcinėms peršalimo ligoms.
Atvėsintas virintas vanduo gerai nuima tulžį. Bet reikia atsiminti, kad virintas vanduo po paros gali atnešti tik žalą, kaip nuodas, jis neigiamai veikia visas tris žmogaus sistemas (Vėjas, Tulžis, Gleivės).
Tibetietiškieji gydytojai skeptiškai žiūri į dietologų rekomendacijas gerti ne mažiau 1,5 l vandens per parą. Jie mano, kad šaltuoju metų laiku vandenį reikia gerti tik pagal organizmo poreikį. Vanduo yra šaltas produktas, todėl jo perteklius peršaldo organizmą. Karštas vanduo, virintas vanduo yra šiltas produktas, todėl karšta arbata, kava neilgam sušildo organizmą. Tik esant karštam orui, jei yra grėsmė persikaitinti, galima išgerti iki 2 l vandens per dieną. Viskam turi vadovauti organizmas.
Dažnai žmonės vandenį geria, norėdami koreguoti svorį. Jei gersime vandenį valgymo metu – svoris nemažės ir nedidės. Jei gersime prieš valgant – svoris mažės, jei gersime vandenį po valgio – svoris augs. Norite sulieknėti – gerkite vandenį su medumi.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.