Dinaminės mankštos principai

Taigi, remiantis specialistų rekomendacijomis ir praktine patirtimi, galima suformuluoti kelis universalius principus, tinkančius bet kokiai veiklai su vaiku. Ir ypač veiklai, kurią atliekant gaunamas didelis fizinis krūvis: dinaminei gimnastikai, grūdinimui ir treniruotėms vandenyje.
1. Individualus požiūris
Turime omeny, pirmiausia, vaiko ir jo giminaičių temperamentą. Svarbi yra vaiko motinos nėštumo istorija, gimdymo eiga, ar vaikas serga, ar turi traumų. Kartais vaikas gali būti taip traumuotas (psichologiškai ar fiziškai), kad stiprios grūdinimo procedūros iš karto po gimimo vaikui gali sukelti ne teigiamą (fiziologinį), o patologinį stresą. Gali būti ir atvirkščiai, reikia vaiku užsiimti intensyviau, pavyzdžiui, jei motinai gimdymo metu buvo naudojami medikamentai. Kartais stresą, patirtą gimdymo namuose arba dar įsčiose, galima įveikti panaudojant veiksmingas grūdinimo procedūras ir fizinį krūvį, nuo kurių vaikas pabunda gyvenimui. Reikia pastebėti, kad nėštumo metu motinos atliekami fiziniai pratimai ir grūdinimasis ruošia vaiką būsimiems krūviams.

Svarbu jausti ribą – nuolat išlaikyti akių ir emocinį kontaktą – tada nepraleisite momento, jei kūdikis pavargs ar ko išsigąs. Jei jis susiraukė ir pradeda verkti, sustokite, priglauskite, pasūpuokite, padrąsinkite su šypsena, džiugiai, perduokite jam teigiamą nuotaiką – ir tęskite toliau. Pratimus, kuriuos jis labai mėgsta, kaitaliokite su ne taip patinkančiais pratimais.
Besitreniruojant gali atsirasti pasipriešinimas – jūs pastebėsite, kad įsitempė raumenys, išgąstį ar vaiko nepasitenkinimą. Tada aktualu stabtelti ties tuo, kas pasiekta ir neskubėti pirmyn. Kiekvienas vaikas turi savą pratimų įsisavinimo tempą.  Kartais reikia padaryti pertrauką, bet tik tam, kad su naujomis jėgomis būtų galima tęsti toliau.
Turint omeny vaiko individualumą, nereikia vaiko mankštinti ar nardinti griežtai pagal instrukcijas. Atidžiai stebėkite vaiko reakciją, galbūt kartu su juo sukursite naują pratimą. Supraskite ką jūs darote – kodėl to reikia vaikui ir kodėl jūs nusprendėte tuo užsiimti. Negalvojimas ir mechaniškumas atliekant grūdinimo procedūras ar fizinius pratimus gali traumuoti vaiko psichiką. Nestiprus stresas teigiamų emocijų fone, patiriamas dėl pratimų ir grūdinimo procedūrų, stiprina psichinį stabilumą, moko vaikus įveikti stresines būsenas.

2. Pasitikėjimas ir pozityvumas
Tradiciškai naujagimis yra laikomas silpna ir nesubrendusia būtybe. Tačiau, pasižiūrėję ką tenka vaikui patirti gimimo metu ir po jo, turėsime patvirtinti įspūdingą vaiko jėgą ir ištvermę! Kažin, ar suaugęs žmogus galėtų išlaikyti naujagimui gimimo proceso metu tenkantį krūvį: didėjantį spaudimą, patiriamą braunantis gimdymo takais, vėliau – papulti į oro aplinką, prieš tai apie 40 savaičių išbuvus vaisiaus vandenyse.
Profesorius I.A.Aršavskis rašo „Pediatrijoje ir biologijoje ankstyvųjų amžiaus periodų organizmai yra laikomi nesubrendusiais ir netobulais palyginus su suaugusiųjų brandumu ir tobulumu… Vaiko fiziologija įvertinama kaip pirmi žingsniai link tikslo, kuris yra suaugusiojo organizmo būsena… Mūsų tyrimai leido išsiaiškinti, kad visi amžiaus laikotarpiai, pradedant nuo zigotos, organizmas yra tobulas ir brandus, jei jo funkcijos atitinka kalendoriniam amžiui ir specifiniai aplinkai, su kuria jis turi sąveikauti.“ Istorijoje nemažai pavyzdžių, įrodančių kūdikių gyvybingumą ir adaptacines galimybes. (Meksikoje 1985 metais įvykus žemės drebėjimui, iš gimdymo namų griuvėsių po šešių parų buvo ištraukti net 58 gyvi naujagimiai).
Vadinasi, kūdikiai yra stiprios, su didelėmis adaptacinėmis galimybėmis būtybės. Tik mūsų baimė ir nepasitikėjimas jų ir savo galimybėmis daro vaikus silpnus. Taip pat reikia nepamiršti, kad jų galimybės irgi turi ribas. Tai dažnai pamiršta tėvai, kurie uoliai nori pasiekti ypatingų rezultatų (kurių reikia tėvams, ne vaikui). Visada jauskite ribą, kurios negalima peržengti!
Net stiprų stresą sukeliančią veiklą vaikas priims greičiausiai teigiamai, jei jis matys tėvų pasitikėjimą ir jų teigiamą požiūrį. Dėl to paties emocinio jautrumo naujagimis jaučia ne tik teigiamas emocijas, bet jaučia ir baimę, ir aplinkinių nerimą. Ne tik tėvų, bet ir svetimų. Todėl užsiimant su vaikais turėtų dalyvauti tik pasiruošę žmonės. Teigiamas, geranoriškas aplinkinių požiūris – tai faktorius, neleidžiantis pasireikšti neigiamoms emocijoms, taip pat padedantis atsikratyti baimės ir patiems tėveliams.
Niekada nevertėtų girtis ir demonstruoti jūsų vaiko pasiekimų. Toks noras yra suprantamas, bet visada atsiminkite, dėl ko tai darote. Vaikui nėra poreikio būti eksponatu. Pasitikėjimas ir tėvų ramybė, geranoriškumas ne tik vaiko, bet ir visų aplinkinių atžvilgiu,- geriausia jūsų vaikelio apsauga.
Pamėgę šią fizinės veiklos rūšį, jūs atliksite pratimus ramiai ir pasitikėdami savimi. Tokią jūsų būseną būtinai pajus ir vaikas. Pradedant daryti pratimus geriau būtų, kad užsiėmimuose nedalyvautų svetimi asmenys, kuriems tokie vaikų sveikatinimo būdai nepriimtini, juk vaikai labai jaučia aplinkinių nuotaikas. Blogiausia, jei tai giminaičiai – dejuojant močiutei ožiuosis ir pats geriausias vaikas. Geriausia išvengti visų tų „ach!“, „oj-joj!“, „koks siaubas!“. Bent iš pradžių, kol imsite pasitikėti savimi, kad išliktumėte ramus bet kokioje aplinkoje.

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.