Kontaktas be žodžių

Švelnūs mamos prisilietimai ir paglostymai yra vaikų masažo ir gimnastikos pagrindas. Glostydami savo vaiką masažo metu, tampame daug artimesni, mokomės kontaktuoti be žodžių.
Pagrindine dalimi mažylio harmoniško vystymosi yra fiziniai pratimai, masažas, vandens procedūros, plaukimas. Jie suteikia kūdikiui ne tik fizinę sveikatą, bet ir yra pagrindas pilnavertiškam asmenybės vystymuisi.
Tačiau ne mažiau svarbūs mažyliui yra tiesiog mamos prisilietimai, kurie sudaro šilumos ir jaukumo jausmą. Jie formuoja artumą tarp mažylio ir jo mamos ir atneša džiaugsmą jiems abiems. Be to, jie yra naudingi. Paprasti mamos glostymai tokiame amžiuje yra pagrindas masažo ir gimnastikos. Glostydami savo vaiką masažo metu, tampame daug artimesni, mokomės kontaktuoti be žodžių, vien prisilietimais.
Mamos prisilietimai turi stebuklingų galių. Jeigu vaikas negali užmigti, kelios minutės lengvo masažo – ir jis jau mato laimingus sapnus. Kuo dažniau liečiame savo mažylį, tuo emocionalesnis ir atviresnis jis augs. Mamos rankų prisilietimas padeda mažyliui susiorientuoti pasaulyje ir įtakoja formavimąsi tolimesnių tėvų ir vaiko santykių. Būtent taktilinis įsisąmoninimas yra pirmas informacijos šaltinis naujagimiui, todėl svarbu mažylį supažindinti su kiek įmanoma daugiau prisilietimų. Nesvarbu, ar glostote vaiką, ar darote jam masažą, liečiate kojytes, rankytes, nugarytę – mažasis žmogutis gauna supratimą apie savo kūną, įgūdžius, emocijas reikšti per mimiką ir gestus, ir bando demonstruoti savarankiškus judesius.
Pirmuosius mėnesius ir vėliau daug dėmesio reikia skirti masažui. Tai daug įvairių judesių, kuriuos mes atliekame laikydami vaiko kojytes ir rankytes, tai įvairūs trynimai, spaudimai, stuksenimai. Masažas veikia vaiko organizmą teigiamai. Masažui veikiant, nervų keliais eina daugybė impulsų, kurie pasiekę galvos smegenų žieves, tonizuoja centrinę nervų sistemą, dėl ko gėrėja pagrindinė jos funkcija – visų organų ir sistemų darbo kontrolė. Masažas, didžiulis taktilinis dirgiklis, kūdikystėje labai svarbus: jis skatina teigiamas emocijas ir judėjimo veiksmus. Glostymas, lengvas paplekšnojimas per žanduką iššaukia kūdikio šypseną net pirmomis gyvenimo dienomis, kai kiti dirgikliai, tokie kaip regėjimo (suaugusiojo šypsena) ir klausos (švelnus pokalbis), dar ne visada gali ją stimuliuoti. Vaikas pirmais gyvenimo mėnesiais labiausiai yra veikiamas per odą, per fizinį kontaktą. Prisilietimas skatina ne tik emocines, bet ir judėjimo reakcijas. Žmogaus smegenys auga tik dėka jų naudojimo, tad kuo dažniau bus naudojami jutiminiai ir judėjimo smegenų galiukai, tuo didesnę apimtį užims smegenys augdamos. Vaikų masaže naudojami glostymai, trynimai, vibracija, lengvi pliaukštelėjimai, taškiniai paspaudimai. Įvairūs masažo veiksmai veikia skirtingai nervų sistemą: glostymas, minkštas trynimas stiprina stabdymo procesus – ramina nervų sistemą, barbenimas ir pažnaibymas veikia tonizuojančiai. Be to, masažas tiesiogiai veikia tuos organus ir sistemas, kurie yra arti odos, tai pirmiausia limfos sistemą. Masažas aktyvina limfos judėjimą, tokiu būdu išlaisvinant audinius nuo apytakos produktų, todėl pavargę raumenys masažuojant ilsisi greičiau nei pilnai ilsintis. Masažuojant kapiliarai plečiasi, oda rausta. Kraujui pritekėjus atsiranda geros sąlygos odos maitinimui. Įvairių masažo veiksmų poveikis raumenims skirtingas: glostymas, trynimas skatina raumenis atsipalaiduoti, barbenimas bei pažnaibymas skatina susitraukinėti. Esant silpnam pilvo presui ir raumenynui, pasekmė kurio yra meteorizmas, kas dažnai būna kūdikiams, pilvo masažas mechaniškai skatina žarnyną išsilaisvinti nuo dujų ir yra labai vertinamas tėvų. Reikia atsiminti, kad darant masažą, aplenkiame kelį iš vidaus, kepenis, lytinius organus, inkstus.
Pradedame pirmais mėnesiais nuo kojų lenkimo, kelių prispaudimo prie pilvo (vaikui gulint ant nugaros). Darykite tai, laikydami jo kelius savo rankose, kad jie būtų šilti ir tokiu būdu fiksuodami mažylio kelio sąnarį. „Pasigalynėkite“ su vaiku, jei jis priešinasi suspaudimui, palengva jo kelius sukite į priešingas puses, kad apšiltų klubo sąnarys.


Masažuojame blauzdas, kelius, klubus. Laikydami vaiką už kojų, paverčiame jį nuo nugaros ant dešiniojo šono, ant kairiojo šono. Šį pratimą galima daryti lėtai, leidžiant jam pačiam bandyti verstis ant šono arba greitai jį vartyti. Šis pratimas vysto pilvo raumenis.
Vaikas guli ant pilvo:
– Labai atsargiai keliate jo kojas, nepakeldami jo galvos nuo lovos. Pratimas skirtas stuburui mankštinti.


– stovite prieš jį ir keliate jį už pirštų, pilvas ir keliai prispausti prie lovos. Kol vaikas nepakankamai gerai laiko galvą, pratimas daromas labai lėtai ir judesių amplitudė maža, bet labai greitai užpakalinių kaklo raumenų grupės leis jums aukštai kelti vaiką, paliekant ant lovos tik pėdas.
Kabojimai ant jūsų pirštų. Pirmą mėnesį naudojame čiupimo refleksą, nes jau greitai vaikas galės kumštį atpalaiduoti ir kabės neilgai. Paprastai tėvai tuo momentu jau būna pakankamai patyrę, ir saugo, kad vaikas nenukristų. Pratimą reikia kartoti dažnai.
Imame vaiką į rankas ir daug kartų “šokdiname” jį, pasiekdami jo kulnais grindis (tą patį galima daryti ant kėdes, ant savo kelių).
Vaikas ant pilvo, masažuojame pečių juostą. Pečius galima spausti gana stipriai. Kryžminiai paspaudimai: kairė ranka-dešinė koja, dešinė ranka-kairė koja. Tai pasirengimas šliaužioti, vaikščioti, bėgioti.
Masažuojame sėdmenis. Pridedame žingsniavimo refleksą, vesdami „žingsniuojantį“ vaiką grindimis ar kitu paviršiumi, tik išlaikome rankose visą vaiko svorį.


Jei yra šleivakojystės požymių, šiek tiek tempiame kulniukus, ilgindami Achilo sausgyslę (šis pratimas atliekamas tik pasitarus su vaikų ortopedu). Švelniai sukame pėdas į įvairias puses.
Vaikas guli ant lovos krašto, leiskite jam išsilenkti virš “bedugnės”. Šį pratimą galima daryti laikant vaiką veidu į save taip, kad jis laikytųsi kojytėmis apsivijęs jūsų pilvą (žemyn galva). Jūs savo rankas traukiate nuo jo krūtinės link pilvo, leisdami jam pačiam laikytis horizontaliai.
Pirštais ir kumščiu švelniai paspaudykite stuburą.
Pasūpuokite jį žemyn galva, laikydami už blauzdų.


Kai vaikas guli, padėkite jo rankas atgal prie kūno arba net pakiškite jo rankas po pilvu: tegul bando jas išsitraukti ir ištiesti pirmyn.
Anksti reikia vaiką mokyti kritimų, kartais jį pamėtant ant pagalvių. Jis pats išmoks saugotis naudodamasis rankomis.
Pusmetinuko raumenų ir sąnarių apšilimo laiką galima trumpinti, nes vaikas pats daug juda, bet jei norite ir galite, daryti masažą tikrai yra naudinga. Tokio amžiaus vaiką jau reikia mokyti nulipti nuo lovos ant pilvo, nuleidžiant iš pradžių kojas. Daug kartų reikia jį sukti kojomis link nulipimo, tai irgi gali būti kasdienių pratybų dalis.
Po visų šitų pratimų leidžiame vaikui šliaužti, vėliau – vaikščioti laikantis už lovos arba judėti po visą butą laikantis už įtvirtinto skersinio.
Verta šiuos pratimus daryti dažnai. Trijų mėnesių vaiką, pavyzdžiui, reiktų mokyti laikytis už kokio nors daikto 5-7 kartus per užsiėmimą ir kartoti tai 5-10 kartų per dieną. Tik nereikia laukti greitų rezultatų. Praeina savaitė, antra ir pastebime, kad vaikas pats ima pvz. pagalį, jį paleidžia. Galima prie kojų ką nors padėti, kad jis galėtų kojytėmis įsiremti: atsirėmęs kojomis, atsistoja ant keturių ir nušliaužia nuo pagalvės, ant kurios gulėjo ant pilvo. Vyksta judesių grandinė, to ir siekiama šitais pratimais. Ši smulkių judesių grandinė prives prie to, kad vaikas tiesis prie to pagalio virš lovytės ir atsistos – iš pradžių ant kelių, po to – ant kojų. Net ir patyrusiems tėvams tai įspūdingas reginys.

2 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.