Kūrybiškumo ugdymas 2

Užduotis. Aukščiau paminėtiems burtininkams reikalingi skraidantys kilimai. Gerojo burtininko kilimas gali pralinksminti, išgydyti, nuraminti, padaryti geresnį kiekvieną, kas žengs ant jo. O štai antras kilimas… Kas atsistos ant jo, pradeda liūdėti, verkti, čiaudėti ir kosėti.
Tegul vaikas nuspalvina šiuos du kilimus.
Juos galima sudėti iš skiautinių.
Ši užduotis skiriasi nuo kitų tuo, kad kitose užduotyse buvo žmonės, gamta.
Vaikas visada žino kaip turi atrodyti gamta, žmogus. O kilimas gali atrodyti taip kaip sugalvos vaikas. Jis neturi įrėminimų, draudimų. Vaikas gali sąmoningai rinktis spalvas. Todėl kilimų spalvinis sprendimas bus aiškiai skirtingas. Galima bus aiškiai pamatyti kieno koks kilimas.
Galima pamąstyti kaip nuspalvintume bibliotekos sienas, ten kur žmonės tyliai mąsto? Ar vaikų kambario, kur būna linksmybės? Ar kaip būtų nuspalvintas Miegančiosios Gražuolės kambarys, kur ji miega? Ar rūmų puotų salė?

Užduotis. Nuspalvinti reikia du magiškus paukščius. Vienas paukštis priklauso gerajam burtininkui ir padeda visuose jo geruose darbuose. Piktojo burtininko paukščio ir charakteris panašus į jo.
Šį kartą vaikas turės parodyti spalviškai emocinę charakteristiką. Vienam paukščiui paimkime 2-3 šviesias spalvas, kitas tamsias spalvas, pamaišykime su balta ir juoda spalva. Pažaiskime, paeksperimentuokime, pamaišykime spalvas. Tegul spalvos pasaulis susijungia su jo jausmų pasauliu. Tegul vaikas supras, kad spalva galima išreikšti pergyvenimą, nuotaiką, savo įvertinimą to, ką jauti. Supras, kad nebūtina gerajam burtininkui vaikščioti raudoname sode, o piktajam – juodame sode. Galima ir žalia spalva sukuti du skirtingus vaizdus, emociškai skirtingus.

Užduotis. Einantis berniukas. Nuspalvinkite jį linksmą arba liūdną; grįžtantį po varžybų pralaimėjus arba laimėjus.

Užduotis. Duoti vaikui kelias spalvas ir baltą spalvą. Vaikas turi pamąstyti ką galima iš šių spalvų pavaizduoti – linksmą šventę, lietingą dieną, baisią pasaką pabaisą ir pan. Tegul dabar įvykdo sukurtą užduotį – iš tų spalvų nupiešti sumąstytą vaizdą.
Linija. Tegul vaikas paima minkštą pieštuką, spalvotą arba plunksną. Tegul vaikas pabando piešti linijas – storą, ploną, tiesią, švelnią, energingą, tingią, kitas turinčias emocinę charakteristiką.

Žodžiais mes taip pat galime išreikšti skirtingą emocinę charakteristiką. Tegul vaikas pripranta naudoti įvairesnius žodžius, išreiškiančius jo nuomonę.
“Už …pajuodusios sodo tvoros, …ąžuolų ir liepų šešėlyje kai kur dar žydėjo užleistuose gėlynuose … gėlės – floksai ir auksiniai rutuliai. Ant … senovinio suolo, kuris stovėjo po akacijomis nuo … laikų, šildėsi saulutėje… senukas su šiaudine skrybele. Prie jo kojų, padėjęs snukį ant ištiestų letenų, gulėjo … šuo. Iš namų kartais girdėjosi … išderinto pianino garsai, ir tada senukas su šunimi įsiklausydavo.
Žodžiai: senas, senovinis, aplūžęs, apgriuvęs, pasenęs, aptriušęs, pagyvenęs, antkinis, pasenęs, pagyvenęs, senyvas, nusenęs.
Atvirkštinė užduotis. Yra žodžiai – keliautojas, piligrimas, klajūnas, turistas, keliauninkas, ekskursantas. Šie žodžiai yra artimos reikšmės. Bet jie turi skirtingą emocinį atspalvį. Vaikui reikia sugalvoti sakinius su šiais žodžiais. Sakiniuose matysis tas emocinis skirtumas.
Galima duoti užduoti parašyti arba tiesiog papasakoti etiudus “Netikėtai sninga”, “Nerimastingas saulėlydis”…Galima paprašyti, kad vaikas papasakotų kaip triukšmauja pavasario upelis ir kaip lyja niūrus rudens smulkus lietutis. Tegul atkreipia dėmesį į emocinę žodžių, frazių išraišką. Juk net vienu garsu “a” galima išreikšti daugybę emocijų – džiaugsmą, abejingumą, pyktį, netikėtą ko nors supratimą, gailestį ir pan.
Įsijaučiame ir bandome papasakoti apie daiktą iš garso. Yra trys skambaliukai. Vienas – blizgantis gražuolis garsiai, sodriai skambantis. Antras – kuklus skambaliukas iš žvejų. O trečias – nuo vaikiško barškučio – jis ne skamba, o triukšmauja, bet yra didžiausias ir ryškiausias.
Tegul vaikas atidžiai apžiūri, įsiklauso į jų garsą, o paskui “išverčia” kiekvieno skambaliuko pasakojimą apie save į žmonių kalbą. Taip vaikas pamatys skambaliuko požymius – garsą, formą, spalvą, dydį, jo vidinį pasaulį, gyvenimo būdą, charakterį, elgesį.

Užduotis. Yra trys skirtingos formos ir dydžio svogūnai. Koks yra kiekvieno jų “charakteris”? Šis – miela senučiukė, ar tas – senasis barbeklis, o tas – balerina su besiplieskiančiu sijonu. Įsižiūrėję į išorinius požymius, gali papasakoti apie jiems tinkamus vardus, apie jų gyvenimą…
O dabar patrauksime svogūnus ir pasiūlysime vaikui nupiešti tuos svogūnus, kad kiekvieną galima būtų atpažinti su jų savitumais ir kad charakteris matytųsi. Kad kitas suaugęs ar vaikas galėtų teisingai atspėti kiekvieno svogūno “charakterį”, kuris pavadinimas priklauso kuriam svogūnui.

Užduotis. Vaikai klauso kriauklę, prisispaudę prie ausies: tiesa, tikrai jūros garsas…
Pasiklausę jūros garso, vaikai turi papasakoti ką kriauklė pasakoja apie save.
…Štai ji kartu su savo drauge plaukė tarp uolų tamsiame vandenyje, į kurį retkarčiais patekdavo tolimos saulės spinduliai… štai užkabino kietą didelio laivo korpusą…

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.