Meniškumo/kūrybiškumo/dėmesingumo ugdymas

Kalbant apie meną, labai svarbus čia yra dėmesys. Ir ne tik mene, bet ir visuose dalykuose, santykiuose, kasdieniame gyvenime. Kaip gi mes galime ugdyti vaiko, o gal ir savo, dėmesingumą? Vaikštome su vaiku rudenį parke, ir be abejo, atkreipiame dėmesį į krentančių lapų grožį. Atkreipiame dėmesį, kad gamtoje apskritai nėra vienodų daiktų, kad gamta savęs nekopijuoja. Čia mes galime mokytis atidaus žvilgsnio, matyti skirtingus požymius ten, kur anksčiau nematėme. Na, lapas, didelis, geltonas, kraštelis banguotas. Pamatykime įvairius geltonos spalvos atspalvius, ypatingą lapo raštą, paviršiaus tekstūrą. Tai būtų dėmesingumo ugdymo pradžia. Duokime vaikui kartas nuo karto panašių užduočių. Naudokime viską aplinkui: gėles, kankorėžius, šakas, akmenis. Mes tarsi pabundame iš sapno ir matome kokie ypatingi, skirtingi yra visi daiktai, pamatome daiktus savaip.
Užduotis. Padėti ant stalo tris paprastus daiktus, pvz, svogūnus, ne vienodus, bet ir nelabai skirtingus. Vaikas turi apžiūrėti kiekvieną svogūną, rasti jų skirtumus, išsirinkti vieną svogūną ir tą svogūną apibūdinti mįslėje. O jūs turite pagal pasakytus požymius atspėti, kuris tai yra svogūnas. Vaikas, kuriam virš 8 metų, gali aprašyti raštu išsirinktą svogūną, o jūs, perskaitę, turite atspėti.
O spalvų atspalvių begalė įvairovė… Stenkitės kuo dažniau atkreipti dėmesį į lapus. Ar visi lapai vienodai žali? Padėkite beržo lapą ant ąžuolo lapo – koks spalvos skirtumas… O du ąžuolo lapai vienodos žalios spalvos? O kiek atspalvių atsiranda kai žaidžia šviesa… Štai lapo paviršius mėlynai-žalias ir blizga, o kita lapo pusė, saulės apšviesta, auksiniai-žalia. Krito šešėlis – dar kita spalva.
Užduotis. Paprašykite surasti du lapus, kurie būtų visiškai skirtingi. Vaikas gali atnešti du skirtingų medžių, formų, spalvos, dydžio lapus. Štai čia mes išsiaiškiname, kad jie turi bendrų požymių – abu sausi, ar vienodai šlama, ar abu lengvi, ar galintys skristi papūtus vėjeliui.
Mes ką tik įsitikinome kiek bendro turi panašūs daiktai. O kiek panašumų turi skirtingi daiktai? Pažvelkime aukštyn. Į ką panašūs debesys? Į vatą – baltumu, pūrumu, dribsnių forma. Į liūtą – siluetu. Į mėlynas jūros bangas su baltomis putų avelėmis, į pasakų miestą su bokštais, pilimis…
Labai daug apibūdinimų, požymių, panašumų galime rasti mįslėse. “Aukštai kabo, pats gauruotas, viršūnėlė – lauke” (Riešutas), “Apvalus – ne sviedinys, su skyle vidurys” (Riestainis), “Nebara, pjaunant nieko nesako, bet ašaras išvaro” (Svogūnas). Mįslės tam tikrą požymį pakeičia kitu apibūdinimu. Mįslės pastebi panašumus tarp tolimų daiktų pagal vieną ar kelis požymius.
Taigi vaizduotė ir mūsų žvilgsnis plečiasi. O ranka ar lavėja? Laviname ranką. Ant popieriaus nupieštas kelias. Reikia pastatyti pieštuko šerdį kelio pradžioje ir pereiti nepaslydus į šonus. Tada pereiti kelią pieštuku lapui esant vertikalioje padėtyje. Dešine rank air kaire ranka. Paskui kelią susiaurinkite ir padarykite banguotą. Trečiame paveikslėlyje nupiešta žaidimo aikštelė dviem žaidėjams. Pirmas žaidėjas stato pieštuką į vartininko tašką ir veda linijas nuo vieno žaidėjo prie kito. Rodyklėmis parodytos galimos kombinacijos. Jeigu pieštukas palietė kitos komandos žaidėją, ėjimas pereina kitam žaidėjui. Kai šis žaidimas tampa per lengvas, galima padidinti aikštelę, pakeisti ėjimo kombinacijas.

Užduotis. Pieštuko šerdele pereiti upelyje pro akmenis, valteles ir kitas kliūtis.
Užduotis. Pabaisa miega ant tiltelio. Reikia jį apeiti.

Spalvų paletės išsibandymas. Pirmiausia, išbandyti kokios spalvos gaunasi sumaišius kelias spalvas. O paskui pasivaržyti su vaiku. Paėmus kelias spalvas (baltą, juodą, kobaltą mėlyną, kadmį geltoną) kas padarys daugiau atspalvių. Taip išnagrinėti raudonos paletės atspalvius, rudos ir pan.
Vaizduotę vysto toks žaidimas. Reikia atsakyti į klausimus. “Kas būna žalias? .. aštrus?.. šviesus?…Koks būna…, Ką daro?…” Geriau jei vaikų yra keli. Jie turi atsakyti kas greičiau. Šis žaidimas taip pat turtina žodyną, be to puikiai tinka žaisti automobilyje ar kur nors einant.
Žaidimas “Praleisti žodžiai”. Jūs sakote frazę ar sakinį, praleisdami žodį. Vietoj praleisto žodžio sakote lia –lia-lia. Kiti turi atrasti praleistą žodį. Galima praleisti žodžių junginį, frazę.
Surinkite nuo žemės krūvą lapų ir išrinkite, kuris iš jų – “lapas-keliautojas”. Gal labiausiai dulkėtas arba tas, išsiskiriantis savo forma ar spalva?
Arba kuris iš dviejų kamuolių yra linksmas, guvus, o kuris – miegantis, tingus? Vienas blizgantis, kietas, atšokantis aukštai nuo grindų, kitas – minkštas, silpnai atšoka.
Tokių užduočių pagalba vaikas mokosi atrasti išorinio pasaulio įvairovėje priemones saviraiškai, savo užmojų įgyvendinimui. It tas jam seksis puikiai, juk vaikas yra jautresnis tam, ką girdi, mato, jaučia.
Temas pasakojimui arba piešiniui pasiūlykime tokias: “Išdykėlis-vėjas”, “Nerimastingas saulėlydis”, “Staigus sniegas”, “Liūdna prieblanda”.
Kiekvienas iš mūsų buvome sergantis, sveikstantis, alkanas, sotus. Bet tai, kad vieną ir tą patį galima matyti skirtingai – vaikui tas bus tikras atradimas. Kai vaikas rašys etiudus ir jūs juos aptarinėsite, pasistenkite, kad jis suprastų: svarbiausia ne tas, kad aplinkybės įtakoja, nuotaika įtakoja. O tas, kad mūsų vidinė būsena gali nukreipti mūsų dėmesį tai į vienus bruožus, tai į kitus.
Obuolys buvo gana didelis, blizgantis, ryškus, šiek tiek ovalios formos, beveik visas raudonas, su geltoniu. Iš vieno šono matėsi mažas įdubimas, iš kito – trys tamsūs taškai.
Obuolys sergančiojo akimis: Obuolys raudonas, obuolys puotai. Obuolio žievėje atsispindi visas pasaulis, su dangumi ir žeme, su debesimis, su vėjais ir lietumis. Ir šviežias, tyras kaip ašara, slysta per obuolį lašelis. Praėjo griaustinis.
Obuolys sveikstančiojo akimis: Burnoje nebejausiu daugiau vaistų skonio ir neskaudės ryti. Įdomu, koks bus burnoje skonis, jei suvalgyčiau tą obuolį, kuris guli ant palangės?
Obuolys sergančiojo akimis: Bjaurus, šiltas, lygus. Trys juodi taškeliai kaip tymai. Subraižytas, pamuštas. Kažkokie pilki šešėliai krenta ant jo. Ant jo spindi šviesa, reiškia jis riebus, jis saldžiai kvepia, jaučiuosi tarsi persivalgiusi saldainių…
Obuolys sveikstančio akimis: Puikiai kvepia. Koks šaltas, kietas, atkandus jį, manau, bus traškus. Žiūrėk gi – beveik nemuštas, nors ir ne ką tik nuskintas.
Iš vieno daikto kiek galima išsemti charakteristikų. Vienu atveju raudona spalva yra bjauri, kiru atveju – primena apie gamtos pabudimą. Sergančiajam nedidelis įdubimas yra defektas, o sveikstančiam – kaip stiprybės simbolis.
Užduotis. Ant lapo nupieštas burtininkas. Dažais reikia nuspalvinti burtininką taip, kad matytųsi geras, visų mėgiamas burtininkas. Ir yra jis nuostabiame sode. “Tu turi spalvos pagalba parodyti jo gėrį”. Kitą kartą duoti vaikui tokį patį lapą su burtininku, tik dabar jis turi nuspalvinti burtininką taip, kad jis atrodytų piktas, blogį darantis burtininkas. Šiuo atveju siluetas vienas, bet spalvų sprendimas parodo skirtumą. Tai reiškia, kad vaikas jaučia emocinį spalvos turinį, naudoja spalvą norėdamas sukurti koloristinį sprendimą. Ir tą mes pamatysime padėję šalia du skirtingus pasaulius – mažojo autoriaus “gėrį” ir “blogį”. Ir ne būtinai gerasis burtininkas bus ryškių spalvų, o piktasis – juodų. Galimi daug kitų variantų. Kartais užtenka spalviškai atskirti vieną kitą detalę.

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.