Tso Pema, “Lotoso ežeras” Revalsare, Mandi apskrityje, Indijoje. Vietovė, kurioje buvo Revalsaro kaimas, priklausė Zahoro karalystei, kurio karalius buvo Tsuk Lak Dzin. Jam labai reikėjo sūnaus, bet žmona jam pagimdė dukterį, kurią lydėjo stebuklingi ženklai kaip gėlių lietus, dangiškoji muzika, kurią girdėjo visi karalystės gyventojai. Karalius visdėlto buvo nepatenkintas, kadangi jam reikėjo įpėdinio.

Princesė augo labai greitai, ir 13-os metų jau buvo pilnai suaugusi, nuostabi moteris. Daug karalių ir princų iš aplinkinių šalių siūlė tuoktis, bet karalius galvojo, kadangi ji yra vienintelė jo duktė, gali būti pavojinga atiduoti ją vienam karaliui, nes dėl to kiti gali tapti priešais. Princesė bijojo, kad ją ištekins ir maldavo tėvo gailestingumo, sakydama, kad tik vieno dalyko ji trokšta – praktikuoti Dharmą kaip vienuolė. Tėvas sakė, kad nėra galimybių moteriai praktikuotojai realizuotis per vieną gyvenimą ir kad jai derėtų susirasti tinkamą sutuoktinį. Princesė iš nevilties nusprendė pabėgti iš rūmų, subraižyti savo veidą kruvinai, nusikirpti plaukus ir apsirengti purvinus rūbus. Jos tėvai išsiuntė jos ieškoti, rado ją ir nusprendė leisti jai tapti vienuole. Ją ir 500 tarnaičių įšventino vienuolėmis.

Tuo tarpu didysis Odijanos meistras, Guru Padmasambhava, matė, kad ji yra tinkama priimti jo mokymus ir nusprendė sutikti princesę-vienuolę. Kai pamatė jį, princesė ir 500 vienuolių pasiūlė savo pagarbą ir dovanas bei princesė priėmė jo mokymus, kas rodė, kad jis yra jos pagrindinis mokytojas. Nelaimei, viską matė karvių piemuo ir pamanė, kad ji yra jo meilužė. Greitai apie tai buvo informuoti karalius su karaliene, kurie nuėjo pasižiūrėti savo dukters. Kai jie atvyko prie jos kambario uždarytų durų, jie išgirdo kalbantį vyrišką balsą, kas patvirtino jų abejones. Jie suėmė dukterį ir metė į kalėjimo duobę. O jos mokytoją nusprendė sudeginti gyvą.

Karalius įsakė savo tarnams paruošti didžiulį laužą malkų ir aliejaus ir pasodinti Guru Padmasambhavą viduryje. Laužas degė visą savaitę, ir buvo sakoma, kad juodi dūmai uždengė dangų. Kai pro dūmus tapo matoma, karalius su karaliene suprato, kad kažkas ne taip, taigi nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jie pamatė Guru Rinpočę, sėdintį ant didžiulio lotoso vidury ežero, aplink buvo vaivorykštės šviesos ir šimtai dakinių giedojo jam giesmes. Kadangi jis buvo susijungęs su elementų prigimtimi, laužas negalėjo jo sudeginti ir apsireiškė kaip nuostabus ežeras su ugnies žiedu aplink jį.

Karalius ir visi ten buvusieji staiga stipriai įtikėjo ir atgailavo už savo neigiamus veiksmus kaip prašviesėjusiai būtybei. Karalius paaukojo savo karališkus rūbus ir ornamentus ir nusilenkė Mokytojui. Paskui jį nuvedė į rūmus ir pasodino į karališką sostą, ir nusiuntė išlaisvinti savo dukterį Mandaravą iš kalėjimo, kur ji praleido savaitę. Ji atsisakė palikti kalėjimą, pasakė, kad nepyksta ir nepaliks kalėjimo. Po to kai karalius, karalienė ir ministrai prašė jos atleidimo ir prašė grįžti į rūmus, ji galų gale sutiko.

Karalius paaukojo visą karalystę ir turtus Guru Padmasambhavai ir prašė jo likti Zahore ir mokyti, padėti visoms šios karalystės būtybėms. Sakoma, kad didysis Odijanos meistras sutiko ir liko ten ilgam laikui.

Mokymo sekėjai

Per 1300 metų daug pasekėjų, meistrų ir paprastų žmonių aplanko Tso Pemą ir praktikuoja čia. Tokiu būdu atsirado vienuolynų, šventyklų, šventų urvų ir kitų šventų vietų čia ir mieste Mandi, senovinėje Zahoro karalystės sostinėje.

Padmasambhavos statula  Revalsare 37,5 m aukščio. Ji palaiminta JŠ Dalai Lamos 2012 m.

Ežeras, aplink kurį yra miestelis Revalsar, yra 6,5 m gylio. Ežeras yra laikomas šventu ir yra garbinimo objektas kaip pavyzdžiui Stupa. Kaip galima pamatyti aplink jį žmones einant pagal laikrodžio rodyklę arba darant aplink jį nusilenkimus, arba šalia jo žmones praktikuojant.

Ką čia galima nuveikti

Atlikti khorą – apėjimas aplink ežerą. Vietiniai eina aplink ežerą pagal laikrodžio rodyklę – tai ir mankšta, ir socialinis veiksmas, ir ritualo dalis. Kartais galima pamatyti, kad kai kurie žmonės eina prieš laikrodžio rodyklę – tai sikhai. Budistai daro khorą tris ratus tris kartus per dieną. Eidami vietiniai kalba mantrą. Pakeliui galima pamatyti paviljonus, kur žmonės klauso mokymų, čia jie sėdi ir bendrauja, piknikiauja arba meldžiasi.

Sukti maldos malūnėlius. Visi vienuolynai turi maldos malūnėlius. Galima apeiti aplink šventyklas ir sukti maldos malūnėlius kalbant tuo pačiu metu mantras. Maldos malūnėliai ir patys yra pripildyti maldomis. Tokiu būdu sukant maldos malūnėlį mes siunčiame pasauliui mantrų palaiminimą ir laiminame visas gyvas būtybes. Sukdami malūnėlius kaupiame nuopelnus. Kai baigiame sukti malūnėlius, galime dedikuoti sukauptus nuopelnus visoms gyvoms būtybėms. Tai padidina mūsų sukauptus nuopelnus.

Pamaitinti žuvis. Žuvys Tso Pema ežere yra pačios laimingiausios pasaulyje. Turistai ir vietiniai išleidžia pinigėlių nupirkti sausainių arba ryžių pamaitinti žuvų. Niekas jų negaudo. Pamaitinti žuvis čia yra laikoma gera karma.

Nueiti į vietines pudžas. Jei užeini į vienuolyną tuo metu kai vyksta pudža – kuo pagarbiau ir tyliau, ir tu gali sudalyvauti rituale. Dažniausiai yra laisvos vietos šonuose pasėdėti ir paklausyti pudžas. Jos vyksta pagal mėnulio kalėndorių 10, 15, 25, 30 dienomis – šiomis dienomis vyksta dažnai tsok  – tai aukojimai dievybėms ir linijos prašviesėjusiems meistrams.

 

Daugiau informacijos apie Tso Pema galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!