Indonezija buvo mano norimų aplankyti šalių sąraše, bet kada nors… O ji atėjo ne kada nors, o staiga, dabar. Gerai, jei atėjo, reiškia tam yra geriausias laikas ir vieta.
Taigi 18 valandų su Turkish airlines ir aš vietoje, Indonezijos sostinėje – Džakartoje. Įsikūrus viešbutyje, pirmiausia vakare einama į restoraną ant stogo pasižvalgyti į vakarinį miestą. O atrodo jis puikiai, be galo be krašto švieselių. O ir restoranas tapo sausakimšas, viduje ir jaunimo šokiai buvo. Ir smalsu buvo stebėti, kaip iš filmų, vyrukus ir save pateikiančias merginas.
Taigi Džakartoje aplankau pagrindines įžymybes – Nacionalinį Monumentą – tiesiog parkas su monumentu viduryje, daugelio vietinių pasivaikščiojimo vieta. Monumentas simbolizuoja laisvę.
Pasar baru – parduotuvyčių gatvė.
Glodok Chinatown – kiniečių rajonai yra visur. Čia jis su aiškia kinų atributika. Kinų turguje daug įvairaus maisto, daugybė rūšių žuvų, nematytų jūros gėrybių. Tarp žmonių vaikšto akli dainininkai su juos vedančiais žmonėmis. Balsas labai gražus, atrodo nesiderina mažas aklas indonezietis ir toks stiprus balsas.
Dharma Bakti Temple – vietinė budistinė šventykla. Nors tai didžiulis miestas, bet vaikščioti čia smagu. Beeinant pradėjo pliaupti liūtis, todėl teko sustoti po stogu prie parduotuvyčių. Daugiau žmonių sustojo. Iškart atsirado linksmintojų: grojo, dainavo. Ir laukti smagiau.
Yogyakarta
Eilinis didmiestis, visai šaunus ir jaukus. Čia galima aplankyti sultano pilių kompleksą Taman Sari ir Kraton Palace. Nieko labai jau įspūdingo, bet šiek tiek prisiliesti prie istorijos ir architektūros. Taip pat Malioboro gatvė, pagrindinė miesto gatvė, apsipirkimų ir restoranų gatvė. Na, irgi šaunu pažiūrėti ką vietiniai perka-parduoda, ką valgo, kaip pramogauja.
Taip pat čia aplankome šventyklas Prambanan ir Barabudur. Nuostabios šventyklos, didžiulės. Viena yra šventyklų kompleksas, prie didžiausios daug žmonių, vaikų klasės čia lankosi. Aplink mažesnės šventyklos ir gražiai sutvarkyta parko teritorija. Galima pasiimti dviratį ir apvažiuoti teritoriją. Bet smagiau pačiam įkišti nosį į kiekvieną šventyklą, pabūti, įsijausti.
Užeiti į kitos šventyklos teritoriją reikiėjo persiauti jų duotomis šlepetėmis. Įdomu, paaiškino, kad saugo teritorijos paviršių, kad kuo ilgiau išsilaikytų.
Ugnikalnio lankymas – įspūdinga vieta. Matai ugnikalnį, kuris yra veikiantis ir gali išsiveržti. Žinai, kad kažkur ten seismografai nuolat fiksuoja ir stebį ugnikalnį. Visur aplink rodyklės – evakuacijos kelias. O užėjus į lauko muziejų, kur papasakoja ir gali pamatyti savo akimis likučius po išsiveržimo, tai palieka viduje įspaudą. Ir nereikia net lavos, užtenka pelenų per daug kilometrų, kurie krisdami, užverčia metrų metrais viską aplink, namus, gyvulius. Ir gali matyti, iš po žemės stūksančius namelius, gyvulių bei daiktų liekanas. Ir paskutinis didžiulis išsiveržimas buvo prieš 3-5 metus. Tad lieki susimąstęs…
Malang
Tumpak Sewu krioklys yra įspūdingas. Iš viršaus žiūrint gražus didelis krioklys, išnyrantis tarp džiunglių. O nusileidus žemyn, jis pasirodo visu savo galingumu, platumu ir stiprumu. Jis juosia visa daubą ir krenta iš didelio aukščio, kriokia taip garsiai, kad neįmanoma susikalbėti, lyja kaip tikras lietus ir garuodamas palieka rūką ore. Būtina dėvėti lietpaltį ir visus daiktus apvilkti plėvele, ypač telefoną.
Bromo ugnikalnis
Nuostabi vieta rytinam saulėtekio stebėjimui. Atvykti reikia žymiai anksčiau prieš saulėtekį ir stebėti kiekvieną akimirką kaip nušvinta ugnikalnis. Ir staiga matai tą lengvą debesėlį kas 15 min ir supranti, kad bet kurią akmirką tai gali būti ne lengvas debesėlis, o daugiametris išsiveržimas.Ijen ugnikalnis
Super įdomus naktinis žygis, kuris prasideda jau 1.00 valandą nakties. Atvažiuoji į kalno papėdę, tau duoda djokaukę. Ir pradedi po truputį tipenti į kalną. Kalnas ne mažiukas. Pakyli jau švintant. O pakilus į kalną, reikia dar nemažai paėjėti ir nusileisti į kalno daubą, kur teka siera.Kuo artyn sieros, tuo labiau jauti, kad be dujokaukės neprakvėpuosi. Tad tenka užsidėti dujokaukę, tada eiti tenka dar lėčiau, nes kvėpavimas sulėtėja. Naktį, tamsoje, siera šviečia lengva mėlyna šviesele. Prašvitus matai kaip ji teka, lengvą sietos garą. Siera nuteka į šalia esantį ežerą. Todėl virš viso ežero tap pat laikosi garų juosta. Vaizdas be žado įdomus ir gražus.
Balis
Ubud
Iš pirmo žvilgsnio nedidelis miestelis, bet veiklos čia pakanka. Water palace – nuostabi vieta apsilankyti šalia zujančios gatvės, tik užeini, ir patenki į ramybės oazę. Galima pasėdėti kavinėje Lotus su skania kavyte ir medituoti į nuostabią šventyklėlę, į prieš akis atsivėrusį fontaną su lotosais ir skulptūromis.
Tegalang ryžių terasos
Galvojau bus tiesiog ryžių laukai, o čia, pasirodo, visas pramoginis kompleksas: sūpynės, Aladino laivas, kavinaitės ir kita. Tad galima žavėtis šiomis nuostabiai sutvarkytomis ryžių terasomis ir iš įvairių sūpynių, ir vaikštant, ir sėdint su kavyte.
Pura Tirte Empul
Įdomi šventykla, kurioje yra apsivaloma šventu vandeniu. Eilė žmonių, apsigaubusių specialiu audiniu, laukia įlipti į baseiną, kuriame iš vamzdžių teka vanduo. Juo reikia apsiplauti ir… vualia, tu apvalytas.
Ulu petanu krioklys
Malonus gamtos kampelis su takeliais, kriokliu, kur galima pamedituoti, pailsėti, pasigrožėti tekančiu vandeniu.
Luwak kavos degustacija
Visų žinoma kava, kuri pagaminama luwakų gyvūnėlių virškinamajame trakte. Šie gyvūnėliai yra laukiniai, todėl laikomi narvuose. Jie maitinami, o po to iškakoja pupeles. Tada kakučiai džiovinami, pupelės kepinamos, apdirbamos. Ir išeina viena brangiausių kavų. Ragavau – man nepatiko. Čia yra galimybė padegustuoti įvairias kavas. Robusta kava man irgi per stipri, arabika skani. O šiaip visai įdomu padegustuoti įvairias kavas su skoniais.
Legong dance performances
Kiekvienoje šalyje įdomu išgirsti vietines dainas arba pamatyti šokius. Tad atsiradus galimybei, nuėjau į Legong šokius. Pagrindinėje Ubudo aikštėje vyksta kas vakarą skirting programa. Tąvakar buvo religine-dievų tematika šokiai. Pagal mane turinys ir realybė ant scenos niekaip neatitiko, bet kas ten žino, gal aš nesupratau. Bet patys šokiai labai originalaus atlikimo, tokio dar niekur nemačiau. Gausus grimas, stipriai akcentuojami drabužiai, judesiai reikalauja tikslumo. Atrodo, kad akys ir rankos sudaro pagrindinį vaizdo įspaudą.
Lempuyang šventykla
Įdomu, kad šalies šventyklos yra uždarytos turistams. Gali užeiti tik besimeldžiantieji. Tad šventyklos vidaus nemačiau. Bet išorė tai turi savo specifinį vaizdą, būdingą šiai šaliai. Nors šios šventyklos yra laikomos budistinės, bet turi savo vietines ypatybes. Į šventyklas įeinant, būtinai reikia užsirišti skarą ant liemens ir kitą skarą ant pečių. Todėl nuotraukose atrodai ne itin graži su tomis skaromis. Bet į šią šventyklą atvažiuoja visi turistai pastovėti 3-4 valandas eilėje vien dėl nuotraukos tarp vartų. Be galo gražios nuotraukos ir be abejo pati šventykla.
Penglipuran kaimas
Tai tradicinis vietinis, puikiai sutvarkytas vienos gatvės kaimas. Einant gatve, galima užeiti į kiekvieną kiemą apžiūrėti gyventojų gyvenimą. Kiekviename kieme gyventojai padarė krautuvėles, tad turistų dėka jie gali puikiai gyventi. Viename iš šių kiemelių radome laaabai skanų durianą, kurį vietoje ir sudorojome. Kiekviename kieme speciali vieta ir statinys maldoms ir dievams lyg altorius. Kai tokių kiemų daug, susidaro labai gražus bandras vaizdas.
Tirta gangaa
Parkas, skirtas pasivaikščioti, pasiplaukioti valtele. Kaip ir kituose parkuose, čia daug fontanėlių, tvenkinių, tiltelių, viskas išpaišyta, linksma.
Gili Trawangan sala
Kadangi Bali yra salynas ir pačioje pagrindinėje Bali saloje paplūdimiai skirti surfinimui, daug žmonių plaukia į aplinkines saleles, kurios yra tik paplūdimiai ir viešbučiai. Viena iš tokių yra Gili sala. Čia yra tik viešbučiai, pavalgyti degintis ir maudytis. Su valtele dar nuplaukiau tolėliau nuo kranto pamatyti vėžlius ir žuvytes, nuostabus koralų vaizdas snorklinant. Čia galima išsinuomoti dviratį, apvažiuoti salą ir nukristi patikusiame paplūdimyje.
Seminyak
Prabangių vilų rajonas, visos vilos už aklinų sienų, prie kiekvienos vilos asmeninė apsauga. Tad gali jaustis saugiai ir tikrai privačiai. Viloje kiekvienas kambarys yra atskiras namelis su vonios kambariu kiemelyje ir fontanu. Bendrame kieme įvairios pavėsinės, upelis, fontanai. Galima būti visa dieną viloje, degntis, maudytis baseine. O galima eiti pasivaikščioti į miestelį, paragauti vietinio maisto, vakare nueiti į kokią nors pramoginę programą arba nueiti prie jūros palydėti saulę.
Laguan Bajo
Trijų dienų kruizinė kelionė tarp Indonezijos salelių yra nuostabi patirtis. Plaukti tarp begalės salų, didesnių, mažulyčių, labai įdomu, nenuobodu. Tik kur nors laivelis sustoja, iškart priplaukia vaikiukai su prekėmis, mikliai užlipa ir siūlo turistams. Tos jų džonkos tokios mažulytės, kad intriguoja žiūrėti kaip jie neapvirsta. O ir patys vaikai neįtikėtinai maži, mažiausias kokių 5 metukų. Šaunu buvo sustoti prie salų ar atviroje jūroje pasimaudyti, pasnorklinti, paplaukioti su vėžliais, pamedituoti su spalvotomis žuvytėmis, pasidžiaugti koralais. Aplankėme Kelar salelę, Manjerite, Kalong, Padar saleles, Pink beach, Taka Maksar, Kanawa salelės. Vienoje salelių užlipome į kalną stebėti saulėtekį, buvo neapsakomas grožis. Komodo sala yra draustinis, uždara sala, į kurią atplauki su bilietais, čia pasitinka reindžeriai ir palydi pasivaikščioti per salą apsižiūrėti kaip gyvena didžiausi pasaulyje varanai – Komodo drakonai. Jų seilės yra nuodingos, jie yra agresyvūs, todėl reindžeriai yra ypatingai budrūs, su lazdomis, laiko žmones geru atstumu nuo varanų. Pasakojo, kad vieną kartą varanas buvo nuvaręs juos į medį. Varanų saloje 1200, bet pamatyti juos nelengva. Mums pavyko pamatyti 3 varanus.
