Hmmmm… Atskridau… Kaip gerai, kad nereikia autobusiukuose trankytis… Lėktuvu greitai.  Bet… čia slypi arba … arba. Autobusu važiuojant galima adaptuotis arba lengvuoju būdu pernešti kalnų ligą. O lėktuvu daugiau šansų pajausti kas tai per liga tokia – aukštikalnių liga. Taigi, išlipau iš lėktuvo atsargiai. Na, iškart jaučiasi kitokio kvėpavimo poreikis. Bet tą greitai perpranti.  Su manimi vienu metu atskrido dar dvi moterys. Taigi kartu ir nuvažiavome į mūsų laikinus namus. Viena jų, oj plepi moteriškė. Iš pradžių bandžiau aktyviai dalyvauti pokalbyje, paskui jau nebuvo kur žodžio įterpti. Taigi pavargau po ilgos kelionės ir nuėjau miegoti. Pro miegus jaučiu, kad negaliu pabusti… aha, štai ji klastinga pasalūnė. Atsliukino pas mane miego karalystėje. Galva nuo spaudimo plyšta į gabalus. Atsibusti negaliu. Atrodžiau matyt baisiai, nes iš paskutinių jėgų išlindusi iš savo kambario ir pasakiusi kaimynėms kaip jaučiuosi, jos susirūpino. Mane prižiūrėjo, davė visokių miltelių, iškvietė mokyklos organizatorių, kuris davė man vaistų. Naktį viena jų atsinešė čiužinį į mano kambarį miegoti ir stebėti ar nebus blogiau. Ačiū mano rūpintojėlėms… Taigi kokių 18 valandų prasivoliojau su kalnų liga apsikabinusi.
Tai kas ji tokia ta aukštikalnių liga? Susipažinkime…

Aukštikalnių liga

Nuo 3500 m virš jūros lygio gali prasidėti aukštikalnių liga. Šia liga gali susirgti visi, net ir labai gerai treniruoti ir sveiki žmonės.  Požymiai: galvos skausmas, dažnas atsibudimas naktį, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, didelis bendras silpnumas, šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas, vietiniai veido, rankų, kojų pabrinkimas, ypač ryte.
Gydymas
Likti kelias dienas toje pačioje aukštumoje. Keltis aukščiau – tik simptomams išnykus. Jeigu būklė sunkėja – leistis žemyn. Negalima gerti migdomųjų – nes jie gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.
Aukštikalnių ligos profilaktika
Lėtas kopimas aukštyn, pasikeliant 300-500 m per porą dienų. Pradedama nuo 3500 m virš jūros lygio. Vengti didelio fizinio aktyvumo kylant į kalnus ir stengtis aklimatizuotis palengva. Vartoti palkankamai skysčių.
Skiriamos trys aukštumų ligos formos:
1. Ūmi kalnų liga (AMS)
2. Aukštuminė plaučių vandenligė (HAPE)
3. Aukštuminė smegenų vandenligė (HACE)

Rizikos faktoriai

Maždaug 25 proc keliautojų, kurie pakyla aukščiau 2500 m, pasireiškia aukštumų ligos požymiai. Susirgimų dažnis atitinkamai kylant aukštyn. Kai kuriems asmenims simptomai gali prasidėti vystytis pasiekus tik 1500 m aukštį.
Reikia išskirti tokius aukščius:
2000 – 3500 m (aukštai). Būdingas švelnus hipoksijos laipsnis.
3500 – 5500 m (labai aukštai). Vystosi ryški audinių hipoksija (ypač miego, fizinio krūvio metu ar susirgus aukštumų ligomis).
Virš 5500 m (ypač aukštai). Net ilgas aklimatizacijos laikas nepadės prisitaikyti, būdingas progresuojantis savijautos blogėjimas.
Hipoksija yra pagrindinis aukštumų ligą sukeliantis veiksnys. Organizmas turi įdėti daugiau pastangų, kad gautų reikiamą deguonies kiekį, t.y. dažniau ir giliau kvėpuoti. Tai ypač pastebima fizinio krūvio (kopimo) metu. Apskritai fizinio krūvio metu oro trūkumas yra normalus reiškinys, tačiau dusulys ilsintis turi greit praeiti. Aukštumose gilesnis ir dažnesnis kvėpavimas yra labai svarbi prisitaikymo savybė. Yra svarbu vengti visko, kas gali kvėpavimą slopinti, pavyzdžiui, alkoholis, migdomieji. Tačiau nepaisant padidinto kvėpavimo dažnio ir gilumo, dideliuose aukščiuose neįmanoma išlaikyti normalaus deguonies kiekio kraujyje.
Gausesnis šlapinimasis aukštumose yra natūralus reiškinys. Jei taip nėra, vadinasi jūs geriate per mažai skysčių arba jūsų organizmas dar neaklimatizavosi.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!