Šeštadienis.

Išvykų diena. Valio… Pajudėti, persijungti. Kas ką – ar aš pirmesnė tibetietiškai prakalbėsiu, ar mokytojai pasiduos ir su manim angliškai kalbės. Neišlaikė egzamino, prakalbo su manim angliškai.

Važiuojame šiandien į vienuolyną ir muziejų Stok. Tai netoli Leho. Nuvažiavome iki aukščiausio taško, besistatančios šventyklos, apžiūrėjome, pasivaikščiojome. Tada leidomės šiek tiek žemyn, į vienuolyną. Senovinė matosi, bet plečiama ar restauruojama. Tad pasivaikščioję, leidomės dar žemyn, į muziejų. Muziejuje fotografuoti negalima. Nedidukas, bet gražus, muziejus-šventykla, skirtas Diksito karalienei. Gražu. Viskam užteko pusdienio. Tad leidžiamės visai žemyn, kur turėtų atvažiuoti pietūs. Palaukiame. Atveža pietus. Užeiname už tvoros į … mišką. Wow, kokia įdomi vieta, miškas plikų medžių, kamienų. Ir daug karvių, tarsi stirnos miške vaikštinėja. Papietavome ir važiuosime namo. Na va, vėl reikia tranzuoti transportą. Tik išėjus į kelią, iškart sustoja furgonėlis. Didelis, visi sulipame. Wow, vėjelis, linksmuma. Furgonėlyje per vidurį yra toks kaip troleibusuose viršuje ranka laikytis, vamzdis. Vėjelis kedena, ne, puuučia plaukus.  Aš bandau ir laikytis ir nesilaikyti, pakėlus rankas aukštyn, ir pasifotografuoti. Berniokėlis paima mano telefoną mane pafilmuoti. Ačiū. Aš džiaugdamasi, sukuosi, pakeliu rankas. Visi džiūgaujame, šūkaujame. Tik staiga vienas posūkis, kurio aš nemačiau, ir aš kartu su tuo vamzdžiu griūnu ant grindų į kitą mašinos galą. Kaip visi juokėsi, tuo pačiu ir aš. Filmuotojas nugriuvo ant grindų iš juoko, merginos verkė besijuokdamos. Na, prajuokinau tai prajuokinau. Vamzdis… O ką? Aš nieko nežinau, čia ne aš…

Atvažiavome. Tarp kitko, aš gi visada su sijonais. Suprantate ką turiu omeny? Aš jau profesionalė laipioti į ir iš furgonų su sijonu…

Nuėjome visi arbatos išgerti. Pažiūrėjome dar kartą filmuotą medžiagą mano žymaus kritimo. Pabendravome ir išsiskirstėme. Sutarėme tik su viena mokytoja vėliau važiuoti audinio pirkti nagmų marškiniams siūti.

Sekmadienis.

Apsipirkimų diena. Pirkinių sąrašas mažėja. Beliko nedaug. Tad vaikštinėju ramiai, žiūrinėju, bendrauju su pardavėjais, kurie mane jau pažįsta. Užeinu į knygyną su kavine, kur prie lassi stiklinės maloniai žiūrinėju knygas. Taip ramiai praeina diena.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!