Istorinis Indijos likimas susiklostė taip, kad kultūrinio žydėjimo piką šalis turėjo daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų. Tuo pat metu savo tobulumu pasiekė ir filosofija, taip pat kelios religijos, aktualumą išlaikančios iki šių dienų.

Indo-tibetietiškoji medicina turėjo savotiškus gydymo būdus, savitą teorinių požiūrių sistemą ir ypatingas filosofines koncepcijas, giminingas kitų senųjų valstybių gydytojų filosofiniams mąstymams. Apie 1 tūkstantmetį iki m.e. ši medicina buvo aukščiausiame savo vystymosi taške.

Svarbiausia iš gamtos mokslų Indijos gyventojams, – medicina, -turėjo racionalų pagrindą. Indo-tibetietiškosios medicinos pagrindinis principas visos jos istorijos metu buvo žmogaus organizmo vientisumas ir bendrumas. Bet kuris susirgimas Indijos ir Tibeto senovės medikais buvo nagrinėjamas kaip viso organizmo liga. Buvo gydoma ne tik liga, bet ir konkretus pacientas su visomis jo individualiomis ypatybėmis ir polinkiais, kuriuos nustatyti senovės diagnostikai mokėjo tobulai. Indo-tibetietiškoji medicina palyginus su ankstyvąja europietiškąja medicina niekada neturėjo “siauro” ligos proceso supratimo. Todėl gydytojas Indijoje turėjo turėti ypatingai daug žinių ne tik apie žmogų, bet ir apie gamtą, apie augalus, mineralus, chemines jungtis, apie dangaus šviesulių judėjimą ir panašiai. Įdomu, kad pasveikus, gydymas nesustodavo. Matyt, tuometiniai gydytojai pirmi pasaulyje susimąstė apie reabilitacijos aktualumą. Gydytojas stebėjo žmogų gana ilgai, kad tikrai garantuotų pilną organizmo funkcijų atstatymą, sveikatą ir netgi aktyvų ilgaamžiškumą.

Tūkstantmečiais indo-tibetietiškojo regiono medicinos žinios buvo perduodamos pagal žodinę tradiciją ir tik vėliau užfiksuotos raštu kaip žymūs traktatai “Ajurveda” ir “Čžud ši”. Šiais laikais šios medicinos sistemos yra rimtai studijuojamos Azijos, Amerikos, Europos universitetuose.

Indijoje taip pat yra išsivysčiusi ir europietiškoji medicina. Šalyje yra dvi sveikatos apsaugos pusės. Pirma vystosi didesniuose miestuose buvusių kolonijinių klinikų bazėse. Čia yra tinkamas medicininis techninis aptarnavimas, dirba gydytojai gavę gerą išsilavinimą. Bet tas pasiekiama tik nedideliam gyventojų skaičiui. Kita sveikatos apsaugos pusė yra nedidelės ligoninės, prastai įrengtos, turinčios mažai gydymo priemonių ir turinčios aptarnauti kelis tūkstančius pacientų.

Patirtis Lehe I

Turistės patirtis. Ligoninė gana didelė. Taip pat ir žmonių marios. Atrodytų, kad turėtų net ne visi spėti būti priimti tą dieną. Yra atskiras skyrius turistams priimti. Čia suteikia greitą ir profesionalią pagalbą. Gydytojas bendrauja maloniai, pasiteirauja apie problemą, skiria gydymą. Seselė padeda susigaudyti ir įsigyti reikiamus medicininius preparatus. Viskas užėmė kokį pusvalandį. Iš ligoninės įspūdis liko puikus.

Patirtis Lehe II

Teko su viena vietine nėščia moterimi nuvažiuoti į ligoninę dėl skiepų. Atskiras skiepų kabinetas. Priimta moteris buvo labai greitai, už kokių 3 minučių.  Nustebau.

Ligoninė Dharamsaloje Delek

Nustebau, kad galima buvo joje šiaip sau pasivaikščioti. Tokia pereinama. Postuose, registratūroje nieko nebuvo. Tad pažvelgiau į kelias palatas. Vaizdą galite matyti iš nuotraukų. Balkonėlis, kur sėdėjo neįgaliųjų vėžimėlyje senjoras ir šalia jo atėję aplankyti giminaičiai. Švaru, nors visos gydymo, priežiūros ir reabilitacijos priemonės mačiusios ne pirmą šimtmetį. Lenkiuosi gydytojams, kurie sugeba dirbti, gydyti žmones, turėdami praeito šimtmečio priemones.

Norėtųsi paminėti patį sveikatos ir higienos mentalitetą. Džiugu matyti gatvėse daug šviečiamųjų plakatų, skirtų suprasti kaip atskirti gripą, kad susirgus reikia eiti pas gydytojus, kam plauti rankas ir kitų panašaus pobūdžio plakatų bei užrašų. Taigi, tibetietiškos vadovybės sveikatos departamentas tikrai dirba, šviečia žmones.

 

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!