Amalfis
Štai ir pagrindinis šios kelionės tikslas – Amalfis … žymioji Amalfio pakrantė. Važiuojame. Ko jau ko nesitikėjau, tai tokio serpantininio, siauro kelio tarp kalnų iš vienos pusės ir jūros iš kitos. O dar tas intensyvus “itališkas” vairavimas… Šiaip vairavimas, eismas Italijoje primena Indijos vairavimo stilių – taisyklės savo, tegyvuoja pypenimas. O parkingas… čia atskira istorija. Kur įkišti mašiną, kai vietos nėra visiškai. Į kiekvieną parking įvažiuoti stovi eilė automobilių, laukiančių kada atsilaisvins vieta ir tada jie įvažiuos.
Bet grožis atperka viską. Kalnų ir jūros harmonija, namų kalnuose harmonija, viskas susipynę, dermėje… Tik žmonių gausa apsunkina gėrėjimąsi gamtos grožiu. Tačiau po kiek laiko ir žmonių upė harmoningai teka gatvelėmis.
Namai, rodos, kur juos čia įmanoma pastatyti. Juk visur kalnai. Bet namai įgrūsti į kalnus, į kiekvieną lopinėlį žemės, ant lygesnės vietos kalno.
Aš einu pagrindine gatve ir galvoju, kur čia gali būti miestelis – juk jūra vienoje pusėje, o kitoje kalnai. Aš esu čia, o miestelio nematau. O jo siauros gatvikės pinasi į kalnus. Tas minimalumas, tas gebėjimas įkišti viską į mažus plotelius – negaliu nesistebėti…
Parduotuvėlėse rūbai, suvenyrai, visi iš citrinų. Citrinos čia karaliauja. Iš citrinų gėrimai, desertai, alkoholis, muilas, suvenyrai ir viskas viskas…
Amalfis. Šiek tiek istorijos
Šiandien Amalfis – vienas pagrindinių vadinamojo Amalfio kranto miestų, kartu su kitais toje pačioje pakrantėje įsikūrusiais miestais pritraukiantis daug turistų. Amalfis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Miestas pirmąkart paminėtas VI a. ir greitai tapo didele jūrine galia. Iš kaimyninių regionų jis prekiavo grūdais, druska iš Sardinijos, vergais iš toliau nuo pakrantės nutolusių rajonų, mediena, mainais į Egipto ir Sirijos auksinius dinarus, Bizantijos šilką, kurį parduodavo Vakaruose. Amalfio javų pirkliai turėjo išskirtines pozicijas musulmonų uostuose. Amalfio lentelėse buvo surašytas jūrų kodeksas, naudotas ir kitų krikščioniškų uostų. IX a. pabaigoje Amalfio pirkliai žemę pirko už auksą, kai beveik visa likusi Italija naudojosi mainų ekonomika. VIII-IX a. Amalfis dalinosi su Genuja prekybą su Rytais, kai Venecija dar nebuvo stipri. 848 m. Amalfio laivynas padėjo popiežiui Leonui IV nugalėti saracėnus.
Amalfį vėl užėmė piziečiai. Miestas greitai prarado svarbą, nors jo jūriniu kodeksu buvo naudojamasi iki 1570 m. Didelis cunamis sugriovė Amalfio uostą ir žemutinį miestą 1343 m. ir Amalfis nebeatsigavo.
Viduramžiais Amalfį garsino teisės ir matematikos mokyklos. Flavio Gioja, pirmasis pradėjęs naudoti jūrinį kompasą, manoma, buvo kilęs iš Amalfio.
Daugiau informacijos galite sužinoti https://en.wikipedia.org/wiki/Amalfi
Ravello
Miestelis, važiuojant nuo Amalfio į kalnus. Iš Ravello atsiveria nepakartojami ir platybes aprėpiantys Kampanijos bei Tirėnų jūros vaizdai. Jūra ir kalnai – niekada neatsibostantis vaizdas. Čia daug privačių vilų, kuriuose prižiūrėti prabangūs sodai priglaudžia svečią pavėsyje ir pamalonina akį. Pagrindiniai miesto objektai yra Vila Rufolo ir Vila Cimbrone.
Miestelyje jaukios kavinės ir žydintys ryškiais žiedais takai. Kur bepasuktum, kur benueitum – jauku, malonu ir gražu.
Pagrindinė ir vienintelė Ravelo miesto aikštė – Piazza Duomo. Ji yra šalia miesto pagrindinės katedros. Dieną čia gausu turistų, visi gurkšnoja kavą, gaivinasi ledais. Prisėdome vienoje iš kavinių ir mes pasigrožėti kuklia Ravelo katedra. Stebėjome besišnekučiuojančius žmones ir aplinkinius takus. Pailsėję sukome į siauras gatveles. Čia daug mažų parduotuvėlių ir butikų su vietine produkcija.
Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje https://www.facebook.com/Inzzzpiration-115183113520407
