Peru labiausiai žinoma pasaulyje dėl inkų palikimo, bet tai yra ir nuostabios gamtos, įdomios kultūros bei nuoširdžių žmonių kraštas.
Miestelis, iš kurio arti keliauti į Maču Pikču yra įdomaus pavadinimo – Ollantaytambo – ilgai aš mokiausi įsiminti šį pavadinimą… Kiekviename miestelyje yra pagrindinė aikštė, krautuvėlės turistams, turgeliai bei šventyklos. Štai ir Ollantaytambo šventykla –
Čia žymiosios inkų terasos, namukai bei akmenų sudėjimai, kurie sudėti stovi daug tūkstantmečių… ir negriūna …
Turistams parduodamų prekių turgelyje čia pat sėdi moterytės ir audžia pončus, audinius, juostas ir kitą. Įdomus ir gražus vaizdas.
Šiek tiek gastronomijos mmmm…. Viskas pagaminta iš paprastų produktų, bet gražiai patiekta ir papuošta gėlytėmis – skanu. Mėsos čia yra vištienos, alpakų ir jūrų kiaulyčių. Jūrų kiaulytes specialiai augina maistui. O žuvis, mėsa ar daržovės, kurie patiekiami karšti, ką tik iš krosnies – tiesiog garsiai čirška – malonus gomuriui garsas… Bulvių auginama apie 2000 rūšių, tad galima paragauti įvairių bulvių. Labai skanūs bolivinės balandos patiekalai – ir antri, ir sriuba. Visų patiekalų porcijos nemažos, galima sočiai pavalgyti. Vaisių čia daug ir įvairūs, tad nuodėmė būtų negerti jų kasdien. Juolab vaisių kokteilių indai didžiuliai.
Į druskų kasyklas patekome šaltą lietingą dieną. Tad turistų nebuvo, buvome vieni. Įdomus vaizdas iš toli – juosta baltų kvadračiukų. Priartėjus pamačiau upeliuką, kuris teka iš kalnų ir aprūpina visus tuos plotus vandeniu. Vėliau jis kristalizuojasi ir žmonės renka druską į maišus. Visi plotai turi savo šeimininkus, kurie aprūpina druska visą regioną.
