Atėjo diena trauktis iš komfortiškos Bogotos į džiungles. Taigi sėdame į lėktuvą ir skrendame lik Puerto Asis. Čia mes dar 5 valandas važiuojame džipu. Pamatę automobilį, visi galvojame, kad turi atvažiuoti dar vienas. Bet to dar vieno taip ir nesulaukiame. Vairuotojas tuo tarpu sugrūda mūsų bagažą ant stogo, stipriai sutvirtina virve. O mes kažkokiu stebuklingu būdu sutelpame šiame džipe. Aplinka labai pasikeitusi. Po Bogotos su dangoražiais, čia į džiunglių kaimelį. Važiuojame. Pasijaučiu kaip iš filmų apie narkotikus, panašūs vaizdai, nameliai, džipai, miškai. Pabendrauju, ir iš tiesų, nors mes nematome, bet kažkur šiuose miškuose verda narkodarbas. Hmmmmm…

Atvažiuojame į vieną iš tokių džiunglių kaimelių. Jau tamsu, tad greitai (kiek sugebame pirmą kartą) pasikabiname hamakus ir krentame miegoti. Ryte apsidairau. Nameliukas dviejų aukštų, antras aukštas be sienų, tik su tvorele. Visuose namuose yra stulpų hamakams kabinti. Yra ir du maži kambariukai, jei reikėtų kam miegoti ant taip vadinamos lovos. Bet susidedame čia daiktus, bus mūsų daiktų sandėliukas. Hamakas… jūs neįsivaizduojate kaip patogu jame miegoti… iš pradžių nežinojau kaip čia pasisukti, o gal išgriūsiu. O gi ne… labai patogu, galima sukiotis kaip nori, vietos daug, jautiesi kaip kokone, tokiose aplinkybėse vienintelė vieta, kur gali pabūti pats su savimi. Taigi ir vėliau, rinkausi miegojimą hamake. Nesugebėjau išsiskirti su hamaku, tad ir namo atsivežiau.

Taigi, namai čia visi su grotomis. Bažnyčia su grotomis, parduotuvėlės su grotomis. Na kaip ir suprantama kodėl. Be grotų nėra nieko.
Nuėjome pasivaikščioti, apžiūrėti kaimelį. Kaimelis vienos gatvės. Žmonės šen bei ten, kas plantacijoje kažką veikia, kas vaikus prižiūri, jaunimas su motociklais važinėja. Mokyklą pamatau, jei ne užrašas – nesuprasčiau, kad čia mokykla. Įprastas namas, tik kad aikštė sporto yra, šiokia tokia tvora juosia.

Be abejo, išskirtiniausia yra augmenija. Miškas visiškai kitoks, medžiai kitokie. O gi koks tankus… jei ne takeliai, į mišką kojos neįkeltum. Miške einant plantacijų kažkokių pamatai, žmonės ten kažką kerta. Labai gražu, kad miške ant medžių ir krūmų nemažai įvairių žiedų. Tie žiedai ryškūs, gražūs. Šalia ir kalnų upė, virš kurios padarytas ziperis, kuriuo gali keltis į kitą krantą. Ir aš pabandžiau. Viską norisi išbandyti.
Eidami už kaimelio, priėjome kareivių posto smėlio maišus. Juokiamės, kad kažkada čia kareiviai su šautuvais slėpdavosi. Pereiname pro kareivinį šlagbaumą… ups.. o gi, čia kareiviai stove už tų maišų su šautuvais ir žiūri į mus, čia mes ką tokio planuojame daryti. Pasimetėme akimirkai, tada paaiškinome, kad šiaip vaikštome. O jie pasirodo čia saugo kuro gręžinį. Išaiškėjo, kad Kolumbijoje didelės kuro iškasenos. Ir sunkvežimiai, dabar aišku, kodėl zuja džiunglių miškuose.
Toliau nuėjau į džiungles. Iš pradžių dar fotografavau, filmavau. Paskui žiūriu turiu atidžiau po kojomis žiūrėti, nustojau fotografuoti. Šauna mintis, o kodėl aš žiūriu tik po kojomis. Ir galvoje kadrai iš filmų prasisuka, kai nuo medžių gyvatė kabo. Pakeliu galvą, o čia liana prieš nosį kabo. Uffffff… Gerai, kad ne gyvatė.


Už kaimelio, džiunglių pradžioje pamatau namelį atviro pobūdžio, be sienų, su tvorele, kur gyvena šamanas su šeima. Ypač visi susirenka čia vakarop, dėdės, tetos, giminaičiai… Čia degina laužą, šnekučiuojasi. Šalia yra kitas pastatas, vadinamas Maloka – kur šamanas atlieka ritualus, ceremonijas. Jis išpieštas simboliais – jaguaru ir kitais šamanų simboliais. Šamano žmona aprodo aplinką, čia augantį augalą, kurio sėklomis galima veidus nusidažyti. Šalia kitas augalas, kuriuo gali dažytis veidą tik šamanas. Čia pat auga kokos medelis. Uhhhh… įdomu. Pasirodo, nepavojinga ta koka pati iš saves. O toliau jau priklauso nuo apdirbimo būdo. Žiūrint kiek tos narkotinės medžiagos bus augale, nuo to priklausys ar tai bus narkotikas, ar tik arbatėlė. Kolumbijoje tie kokos lapeliai yra labai populiarūs. Jie naudojami daug ritualuose, iš jų gaminamos arbatėlės. Arbatų poveikis tonizuojantis, jų sudėtyje yra vitaminų. Tad augalai natūralūs yra saugūs ir sveiki. Nuo žmonių priklauso kaip jie bus naudojami toliau.


Visiems įdomu, ką gi aš ten valgiau? Tikriausiai rojus vegetarui. Na kad nelabai rojus. Pagrindinis maistas yra mesa. Mėsos buljonai, mėsa su ryžiais, bulvėmis, kiaušinienė. Tad dažniausiai valgiau bulvės ar ryžius su kiaušiniene. Geria kolumbiečiai kavą, šokoladinį gėrimą arba sultis. Viskas, daugiau nieko. Karštą vandenį rytais prašydavau, bet jie tokio net nesupranta, tai darydavo vandenį aromatinį, čia jų supratimu arbata. Arbata mūsų supratimu yra tik sostinėje viešbučiuose, tik paprašius ir tik pakelyje. Šokoladinis gėrimas yra labai saldus. O kavą jie geria visada ir visi. Vaisiai auga visur aplink, tad sultis darytis tikrai yra iš ko. Sultis jie kažkodėl skiedžia su daug vandens ir su daug ledo. Nors gali būti šalta diena, sultys vistiek su ledu. Tad pripratau prašyti kiekvieną kartą sultis be ledo.
Vienąkart važiuodami džipu sustojame, vairuotojas išlipa. Šalia auuuukštas medis, vairuotojas paima iiiilgą lazdą ir nuima vynuogių kekę. Vynuogės kaip vynuogės, tik odelė trigubai storesnė ir kauliukas riešuto dydžio. Bet skanios, saldžios. Nors iš esmės vaisiai dažniausiai rūgštaus skonio. Tai vėliau atsisakau jų, jaučiuosi užrūgštėjusi. Pasilieku prie ananasų, papajų, mangų, bananų.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!