Šafranu vadina išdžiovintus kroko purkus. Jo gimtinė yra Kašmyras Indijoje. Pagal budistinę legendą, šafraną atnešė iš dangaus prašviesėjęs vienuolis Nimagunas ir čia pasėjo. Indijoje ir Egipte šafranas buvo plačiai žinomas ir mėgiamas dar 4 am. iki m.e. Senovės grekai ir romiečiai taip pat labai vertino jį kaip subtilų prieskonį, efektyvų vaistą ir stiprų dažiklį.
Viduramžiais į Europą šafranas pateko 7 am, tuo metu kai arabai užkariavo Ispaniją. Pats pavadinimas “šafranas” kilo iš arabų žodžio za’faran (geltonas). Iš Ispanijos prieskonis paplito į Prancūziją, Angliją, Viduržemio šalis.
Visais laikais šafranas buvo ypatingai brangus, ir nenuostabu: norint gauti 1 kg prieskonio, reikia rankomis perdirbti daugiau kaip 400 000 žiedų. Šafrano padirbinėjimas Viduramžiais buvo baudžiamas mirtimi.
Šafrano gėlytės yra violetinės, skleidžiasi rudenį. 3 žiedo purkai yra ryškiai oranžinės spalvos ir primena susuktus 25 mm ilgio siūlus. Surinkus žaliavą, juos džiovina džiovyklėse 15 minučių. Šafranas turi daug eterinio aliejaus, dažančios medžiagos krocino, vitaminų B1 ir B2, kalcio, fosforo rūgšties. Jis turi subtilų, bet tvirtą kvapą. Šafranas suteikia aromatą ir papuošia įvairius patiekalus auksine spalva. Be prieskoninių savybių, šafranas turi dar ir konservavimo poveikį: maistas pagamintas su šafranu ilgiau negenda.
Šafranas medicinoje
Liaudies medicinoje šafrano trauktinė ant vandens vartojama kaip antiseptinė, skausmą malšinanti, prieš traukulius, širdies priemonė, taip pat esant įvairiems kraujo susirgimams. Šafranas padeda nuo meteorizmo, gerina nervų istemos darbą, stiprina organizmą. Indų ir arabų medicinoje jis laikomas priemone, kuri kelia lytinę potenciją. Avicena apie jį rašė:”Jis kelia gyvybinį tonusą ir turi jaudinantį poveikį, sukelia šviesos, džiaugsmo ir gerbūvio jausmą, tonizuoja širdies veiklą”.
Tibeto medicinoje šafranas užima garbingą vietą. “Šafranas gydo kepenų ligas, suriša kraujagysles”. – kalbama apie jį traktate “Čžud-ši”.
Šafranas įeina į sudėtį preparatų, kurie efektyviai valo kraują ir kepenis, ir ypač aktualus Tulžies žmonėms. Normalizuoja kepenų, tulžies pūslės, tulžies takų veiklą, suderina vidaus organų darbą, apsaugo kepenis nuo cheminių toksinio poveikio junginių: alkoholio, farmakologinių priemonių ir kt. Tokie preparatai normalizuoja kraujo biocheminius rodiklius, mažina cholesterino kiekį. Teigiamai veikdamas apykaitos procesus, šafranas gerina širdies darbą, valo kraujagysles.
Preparatai su šafranu turi priešuždegiminį ir imunostimuliuojantį poveikį. Ilgai juos vartojant, ištirpsta akmenys tulžies pūslėje, praeina vidurių užkietėjimai, mažėja disbakteriozė iki pat pilno žarnyno normalios mikrofloros atsistatymo. Vartojant praparatus profilaktiškai, neleidžia susidaryti akmenims tulžies pūslėje.
