Kokiu būdu užleisti šį judėjimo mechanizmą nuo pat gimimo, kai vaikas dar net nešliaužia? Tą galima padaryti gimnastikos pagalba, dinaminiai ir statiniai pratimai įmanomi įvairaus amžiaus vaikams. Bet gal panaudokime vandenį! Turint omeny, kad devynis mėnesius vaisius vystėsi vandenyje, tai naujagimį greičiau galima laikyti vandens būtybe negu sausumos.

Ką tik gimęs žmogus visa savo esybe pareiškia norą judėti. Neįmanoma įsivaizduoti sveiką vaiką nejudantį. Duoti vaikui laisvę tai ne pasyvi būsena, o aktyvus ir savarankiškas pasaulio pažinimas. Kūdikiui tai judesio laisvė.

Naujagimis turi stiprų „spardymosi“ refleksą ir motorinį judėjimą. Taigi, apsipratęs dideliame vandenyje, jis būtinai plauks. Pats baisiausias jam dalykas – baimė ir netikėjimas suaugusiųjų.

Frederikas Leboje taip aprašo šį procesą: „…vaiką ima ir panardo po vandeniu… Labai lėtai. Kai tik vaikas panėręs, jo svoris dingsta. Dingsta jo kūnas. Jis plaukia. Ir laisvas.

Jis nustebęs ir džiaugiasi…

Rankos, laikančios vaiką vandenyje jaučia, kad vaikas jomis pilnai pasitikėjo. Tai, kas galėjo pagimdyti baimę ir įtampą, dabar tirpsta, kaip sniegas po saule. Viskas kas buvo įtampa, užspausta, pradeda gyventi ir judėti.“

Panertas į vandenį, jis negali paspringti, kadangi įsijungia reflektorinė kvėpavimo pauzė ant iškvėpimo (iki 4-5 sek). Naujagimio kvėpavimo centras turi stabilumą deguoniniam badavimui, ir nustojus deguoniui patekti, gali automatiškai vykti anaerobinė medžiagų apykaita. Reikia palaikyti ir vystyti šį unikalų sugebėjimą. Be reguliaraus plaukiojimo ir nardymo, šis sugebėjimas dingsta.

Ką duoda vaikui pastovus ir ilgas bendravimas su vandeniu? Plaukiojančių kūdikių aukštesnis  fizinio vystymosi lygis. Jų koordinuoti judesiai, stiprūs raumenys, greita reakcija, ištverminga nervų sistema. Pastovus vandens treningas greitina judesių formavimą sausumoje. Plaukiojantys kūdikiai anksčiau pradeda sėdėti, stovėti, šliaužioti ir vaikščioti. Įrodyta, kad fiziologinės sistemos plaukiojančių nuo gimimo vaikų vystosi greičiau ir anksčiau. Toks vaikas greičiau formuojasi ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Reikia tiki duoti jam platų   veiklos lauką šokti, dainuoti ir t.t.

Plaukiojantys nuo gimimo kūdikiai drąsūs, savarankiški, aktyvūs. Vystosi jų erdvės-laiko orientacija, anksčiau pasireiškia tyrinėjimo, pažintinis instinktas, aukštesni adaptaciniai gebėjimai.

Plaukimas yra paskatinimas pasąmonei valdyti savo psichiką, emocijas, susitvarkyti su savo baimėmis. Psichologai, tyrinėję „vandeninius“ vaikus pažymi jų draugiškumą, norą padėti kitiems. Tai psichologiškai stiprūs žmonės, turintys didžiulę energiją; o psichologiškai stiprus žmogus realizuosis ne per žiaurumą.

Kodėl kūdikiai greičiau išmoks plaukti ir nardyti negu vyresnio amžiaus vaikai:

  • tai nuostabus priėmimas visko, kas pasitaiko jų gyvenimo patirtyje;
  • tai gebėjimas užlaikyti kvėpavimą po vandeniu;
  • vandens baimės nebuvimas (vandens baimė dar nesusiformavo);
  • spardymosi judesiai, pamėgdžiojimo refleksas (jei šalia plaukia mama);
  • galimybė stimuliuoti maistu.

Svarbu suprasti, kad vandeninis vaiko vystymasis tai ne vienpusiškas , o harmoningai besivystantis vaikas, atskleidžiantis viską ką jam davė gamta. Mūsų tikslas – suderinti akvinį pasirengimą su intelektualiniu ir moraliniu vystymusi.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!