Reikėtų reabilituoti stresą skaitytojų akyse. I.Aršavskis  knygoje „Jūsų vaikas. Prie sveikatos šaltinių“, Maskva, 1992, pasakoja, kad medicinos ir filosofijos daktaras, praėjusio amžiaus viduryje Hansas Selje įvedė streso sąvoką:
«Stresas (angl. stress – įtampa) yra nespecifinis organizmo atsakas į bet kokį jam pateiktą reikalavimą». Kaip pabrėžė H.Selje, stresas pats savaime yra neutralus, tai tiesiog spaudimas. Stresas gali sukelti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą reakciją, tai priklauso nuo įvairių faktorių (poveikio stiprumo ir paties organizmo pasirengimo). Stresas gali būti  tolimesnio vystymosi stimulas, bet stresas taip pat gali nužudyti silpną organizmą, jei jo poveikis nesubalansuotas. Reakcija į stresą – tai poreikis realizuoti prisitaikymo funkciją ir atkurti normalią būseną. Prisitaikys organizmas ar ne, tai jau kitas klausimas. Bet, pabrėžė tyrinėtojas, streso išvengti neįmanoma. Mūsų organizmas visada prie kažko prisiderina.  „Net visiškai atsipalaidavęs miegantis žmogus jaučia šiokį tokį stresą: širdis toliau varinėja kraują, žarnynas virškina vakarykštę vakarienę, o kvėpavimo krūtinės ląstos judesius. Net smegenys ne visiškai ilsisi, kai sapnuojame.“
 
Dar daugiau, Hansas Selje tikina, kad „visiškas išsivadavimas nuo streso reiškia mirtį“. Bandymų metu jis pastebėjo, kad ne tik per didelis susierzinimas, bet ir jo nebuvimas atneša per didelį stresą.
H.Selje išryškina tris reakcijos į kokį nors stresinį poveikį fazes:
1. Nerimo fazė. Šioje fazėje vyksta rezervų mobilizacijos procesas, bet organizmo  pasipriešinimo nepakanka. Pradiniame etape pasipriešinimas net mažėja.
2. Pasipriešinimo fazė. Pasipriešinimo lygis kyla aukščiau nei įprasta.
3. Išsekimo fazė. Po ilgo streso šaltinio poveikio, prie kurio organizmas prisiderino, palaipsniui senka adaptacinės energijos ištekliai. Vėl atsiranda nerimo reakcijos požymiai, bet dabar jie negrįžtami.
Taigi Seljė padarė tokią išvadą: Mūsų adaptacinės energijos ištekliai prilygsta  paveldėtiems turtams: galima imti iš savo sąskaitos, bet negalima daryti papildomų adaptacinės energijos įnašų, viršyti tai, kas gauta iš tėvų.“
Kitaip tariant, kalbama ne apie palaipsnį paveldimo išankstinio energetinio fondo naudojimą, o apie nuolatinį jo turtinimą.
Fiziologai skiria patologinį ir fiziologinį stresą.
 

Patologinis stresas 

 

Patologinis stresas  atsiranda veikiant tokioms stresinėms suerzinimo  formoms, kurių intensyvumas didesnis už organizmo adaptacines galimybes. Patologinis  stresas  sekina organizmą,  atimdamas iš jo galimybę priešintis ir versdamas skubiai papildyti energijos išlaidas.

Fiziologinis stresas

Fiziologinis stresas –būtina organizmo vystymosi sąlyga.  „Mūsų tyrimais įrodyta, – rašo mokslininkas, pediatras, fiziologas profesorius I.A.Aršavskis, – kad augimas ir normalus organizmo vystymasis galimi tik veikiant fiziologinių formų streso sąlygoms».
Natūraliomis sąlygomis tokie dirgikliai yra aplinkos parametrų svyravimai (temperatūros, drėgmės, maisto trūkumas ir t.t.) Žmogui dabartinėmis sąlygomis trūksta natūralių fiziologinių dirgiklių. Todėl teisingau būtų pasakyti, kad vaikui reikalingas stresas, t.y. jam reikia sukurti stresą, jis turi gauti dirgiklių, sukeliančių stresą. Be abejo, kalbame apie fiziologinį stresą. Labai svarbu, kad vaikui siūlomi krūviai neperžengtų fiziologinio streso ribos, netaptų patologiniu stresu.
DINAMINĖ MANKŠTA – FIZIOLOGINIS STRESAS
Atlikdami su savo vaiku dinaminės gimnastikos pratimus, visada atkreipkite dėmesį į mažylio būseną. Pradėję užsiėmimus, patys suprasite: neįmanoma, ir beprasmiška „kišti“ vaikui krūvį, kai jis aikštijasi, alkanas ar nori miego.  Yra paprastas būdas apibrėžti, ar  dinaminė gimnastika yra naudinga (kaip fiziologinis stresas), ar žaloja vaiką (kaip patologinis stresas): kartkartėmis paklauskite savęs „ar veikla, kuria užsiimame yra maloni kūdikiui?“. Jei matote, kad mažylis linksmas (arba rimtas, susikaupęs), priežasčių nerimauti nėra.
Mano asmeninė trijų vaikų auginimo patirtis rodo, kad svarbiausia – tai laipsniškas krūvio didinimas ir malonumo pojūčio akcentavimas.

Daugiau informacijos galite sužinoti facebook grupėje

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!