3. Kompleksinis požiūris

Dinaminė gimnastika

Dinaminė gimnastika – tai nėra veikla, gelbėjanti nuo liūdesio, tai – gyvenimo būdas! Išanalizuokime tokią situaciją: medicinos sesuo ateina padaryti vaikui masažo. Vaikas, suvystytas vystyklais, yra išvystomas, jis masažuojamas, tada vėl suvystomas ir vėl paliekamas be galimybės judėti. Akivaizdus absurdas! Masažas tokiu atveju yra tik papildoma priemonė, šalia oro procedūrų. Jei jūs ketinate daryti dinaminę gimnastiką, atsisakykite prietarų dėl drabužių naudingumo vaikui. Namuose šilta ir jūs patys vilkite marškinėlius? Tada nėra būtinybės vystyti  vaiką, mauti kepurytę, kojinytes, vilkti šliaužtinukus ir t.t. Jūs tikriausiai prisimenate tuos laikus, kai jūs buvote vaikas ir mama jus aprengusi, išleisdavo į lauką pažaisti su sniegu? Pirmiausia, užmaudavo ilgas kelnaites, kelnes, kojines, apvilkdavo vilnonį megztinį, kailinius, uždėdavo kepurę, ant viršaus – kapiušoną ir dar užvyniodavo šaliką, nepamiršdavo ir pirštinių su gumytėmis (kad nepamestumėte). Išėjęs į lauką jausdavotės kaip sniego senis! Po kokio pusvalandžio išmokdavote judėti su visu tuo kroviniu.
 
Nekartokite tokios klaidos, kai norėsite pirmą kartą leisti savo vaikui pajudėti ant grindų. Tegul šilta bus kambario aplinka, o ne jo drabužiai. Tegul jūsų vaikas jaučiasi laisvas ir jis mielai pradės tyrinėti pasaulį, kurį taip nekantrauja pažinti. Vaikai, užkutoti daugybe drabužių, sunkiai gali pajudinti rankas ir kojas. Mes siūlome atvirkščiai – sukurti sąlygas vaiko judėjimui ir, tokiu būdu skatinti kūno vystymąsi. Jūsų naujagimio  kojos ir rankos neturėtų būti suvaržytos. Geriausi vaikelio drabužiai – trumpos kelnės ir marškinėliai trumpomis rankovėmis. Tokie drabužėliai  leis vaikui oda jausti grindų ir kitus paviršius. Kartu drabužiai apsaugos šliaužiančio ir ropojančio grindimis vaiko krūtinę ir pilvą. Pėdos ir keliai turėtų būti neuždengti, jais kūdikis remiasi ir stumiasi – išnaudoja pagrindinį ropojimo privalumą.

Pagal profesorių I.Aršavskį, iš tiesų naujagimių cheminės (reflektorinės stimuliacijos griaučių raumenų) ir fizinės termoreguliacijos yra tokios pat tobulos kaip ir suaugusiųjų, tik turi savo ypatybių. Reikia pastebėti, kad fiziologiškai brandus kūdikis neturi likti labai ilgam (daugiau kaip 30 minučių) nuogutis, nes kūno temperatūra krenta. Todėl jį reikia rengti. Rūbai skirti palaikyti kūno temperatūrą, o ne perkaitinti. Rūbai turi leisti kūdikiui laisvai judėti, kad judėjimas padėtų išlaikyti šilumą. Stiprus vystymas, naudojamas iki šių laikų, kai priverstinai ištiesinamos kojytės ir rankytės, ne tik sutrikdo cheminį šilumos gaminimą, bet ir padidina šilumos atidavimo paviršių. Taip stiprus vystymas trikdo normalią kraujotaką. O be to, trukdo „laisvės instinktą“.  Tai pasąmoningai sudaro įprotį vaikui paklusti, užspaudžia valią, apsunkina savojo „aš“ paieškas, tai galų gale blogai veikia besivystančiojo individo psichiką.

Fiziologiškai tinkami kūdikio rūbai gali būti tik tie, kurie netrukdo natūralaus jo judėjimo.
Geriau neatimkite iš jo galimybės gauti naujų lytėjimo pojūčių ir tobulinti smulkiąją motoriką. Daug naudingiau bendram vaiko vystymuisi ir jo savijautai, kai šiltoje patalpoje jis yra nuogutis arba plonai aprengtas. Grūdinimas yra atskira tema, tačiau   vaikui, kad ir negaunančiam didelių fizinių krūvių, reikia leisti laisvai judėti, jo odai kvėpuoti. Jau vien tai – nemažas indėlis į vaiko sveikatą. Taigi, natūralus žindymas ir fizinis krūvis yra svarbūs grūdinant šalčiu. Grūdinimas – tai pirmiausia viso organizmo imuniteto stiprinimas, jo sugebėjimo priešintis ligoms stiprinimas. Svarbiausią vaidmenį tame turi judėjimas. I.Aršavskio atliktų tyrimų duomenimis yra fiziologinių mechanizmų, sąlygojančių imunobiologinio pastovumo didinimą nuo judėjimo krūvio. Fizinis brandumas naujagimiui greitai atkuriamas per normalų raumenų tonusą ir normalų judėjimą  Pirmomis po gimimo dienomis tai įmanoma tik šalčio – specifinės formos, stimuliuojančios naujagimių raumenyną, dėka.

Teigiama, kad veikdamas odos receptorius, šaltas vanduo iššaukia stiprią nervų impulsų srovę į nugaros smegenis ir centrinę nervų sistemą, tokiu būdu gamindamas ir sureguliuodamas organizmo energiją. Šaltas vanduo taip pat aktyvizuoja biocheminius procesus: greitėja angliavandenių apykaita, vidinės sekrecijos liaukos išskiria į kraują tonizuojančius hormonus. Gerėja didelių ir mažų kraujagyslių darbas ir kraujo judėjimas jomis. Šaltis tonizuoja nervų centrus, mobilizuoja razervines organizmo galimybes, didina organizmo aktyvumą. Beje, nuolat maudantis šiltame vandenyje mažylio kūnas praranda gebėjimą priešintis kūno atvėsinimui ir bet kokiam oro temperatūros pakitimui, todėl gerokai lengviau „prikimba“ sloga, angina ar nedraugiškai nusiteikęs virusas. Taigi, net ir besimaudančiuosius šiltame vandenyje maudynių pabaigoje pravartu apipilti vėsiu vandeniu.

Atkreipiu dėmesį – jei nusprendėte mažylį grūdinti vandeniu, neperlenkite lazdos.

Kūdikius pradėti grūdinti reikėtų ne šaltame, o vėsiame vandenyje. Į šaltą vandenį juos galima panardinti nebent 1-2 sekundėms, o ištraukus iš vandens būtina šildyti aktyviai judinant rankas ir kojas. Mažųjų šildymas aptrinant juos rankšluosčiais iki raudonumo netinkamas – prapuola  maudynių vėsiame vandenyje nauda.
Mažųjų pratinimas prie šalčio skirstomas į tris etapus: pradinis apsipratimas, pratinimasis ir visiška adaptacija. Pratinimas galimas taikant natūralias gamtos priemones, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant gruntą (vaikščiojimas basomis kojomis grindimis, žeme, ledu, sniegu), vandenį (apsitrynimas šlapiu rankšluosčiu, vėsus, kontrastinis, šaltas dušas, maudynės vėsiame vandenyje, apipylimas šaltu vandeniu, panėrimas į šaltą vandenį, apsitrynimas sniegu), orą (dažnas patalpų vėdinimas, pasivaikščiojimų metu lengva apranga, miegas gryname ore).

Nusprendę grūdinti vėsiu vandeniu neskubėkite – pirmos maudynės turi būti trumpos, trukti vos keletą sekundžių. Tai galėtų būti vaikučio apipylimas iš kibirėlio, jo panardinimas po vandeniu. Ilgainiui mažylis prie to pripras  ir tai teiks jam malonumo. Svarbu tik visą laiką stebėti vaikučio būseną. Jeigu pamėlo lūpytės ar dreba smakriukas, grūdinimo užsiėmimą tuoj pat nutraukite. Net ir vėsiame vandenyje mažylis neturi prarasti aktyvumo ir judrumo, o jo kūnelis turi būti rožinės spalvos. Vanduo vėsiu laikomas nuo 26 iki 20 laipsnių, šaltas  – nuo 20 iki 10 laipsnių, o ledinis – nuo 10 iki 3 laipsnių. Kūdikių grūdinimas turi būti prieinamas, sistematingas, nuoseklus,  pagrįstas individualiomis vaiko savybėmis (pripratimas, adaptacija šalčiui, poodinis riebalinis sluoksnis, aktyvumas vandenyje, savijauta, nuotaika ir t.t.).

Jokiu būdu nereikėtų mėginti siekti rekordų ir jėga mažylį apipilinėti šaltu vandeniu. Griežtai draudžiama grūdinti ir kai vaikutis yra peršalęs, blogai nusiteikęs arba prieš miegą. Priešingu atveju panašaus pobūdžio grūdinimo procedūras gali tekti atidėti pakankamai ilgam laikui, nes mažyliui tai asocijuosis su kažkuo nemaloniu arba dar blogiau – jeigu jis sirguliuoja, dar labiau įsisirgs, o jei kontrastinį dušą išbandysite prieš miegą, galite atsisveikinti su atskubančiu ateiti miegeliu, nes organizmas „išsibudins“. Nepamirškite – prieš ir po maudynių vėsiame vandenyje visada reikia gerai sušildyti vaiką dinaminiais pratimais.
Žindymas ir geras emocinis kontaktas su motina suteikia saugumo jausmą, tai labai svarbu jautriems vaikams. Vaiko padėtis ant pilvuko padeda greičiau atgauti jėgas po grūdinimosi šalčiu arba vandens procedūrų, ramina nervų sistemą.
 
Svarbiausias reikalavimas norint, kad vaikas kuo daugiau aktyviau judėtų – vystymo atsisakymas. Jeigu vaiko nevystome, jis mažiau miega, anksčiau pradeda atlikti veiksmus su daiktais, šypsotis, ir tarti pirmus sąmoningus garsus. Jeigu jūs norite praktikuoti su vaiku dinaminę mankštą – vystymas ne jums. Tarp kitko, dinaminė mankšta keičia šiek tiek šeimos gyvenimo būdą, tėvų charakterį, jų požiūrį į auklėjimą. Ir kodinis žodis yra „laisvė“. Prasideda ji nuo judėjimo laisvės kūdikiui suteikimo. Paprastai naujagimiai ir maži vaikai daugiausia laiko praleidžia gulėdami. Dažniausiai jie guli vėžimėliuose, lovytėse, maniežuose. Visos šios vietos panašios į kalėjimą. Jose vaikas negali judėti arba jo judesiai stipriai suvaržyti.

Net to specialiai nenorėdami mes sudarome problemų savo vaikams. Labai svarbu, kad mes vaiką laikome „dugnu į viršų“. Naujagimiai, gulėdami ant nugaros, mato lubas „dugnu į viršų“. Tokioje padėtyje jie yra visiškai bejėgiai – iš visų gyvų būtybių tik žmonės daro tokią klaidą, augindami savo palikuonis.
Reikia kurti aplinką, palankią vaiko judėjimui visose vaiko vystymosi stadijose. Kai naujagimį guldo ant pilvo, jis iš karto pradeda daryti įvairius rankų ir kojų judesius. Jie yra nesąmoningi ir refleksiniai, skatinantys rankų ir kojų lankstumą ir augimą. Vaiko smegenys mokosi atpažinti pojūčius, kuriuos jis jaučia atlikdamas tokius judesius. Kai vaikas guli veidu žemyn, jam tenka remtis rankomis ir kojomis. Kartojant judesius, rankų ir kojų judesiai tobulėja. Remdamasis į grindis ir įvairiai judėdamas vaikas pastebi, kad pasistūmė į priekį, atgal, į šonus. Tą pastebi sukiodamas galvą, greitai supranta, kad judesiai, perkeliantys jį į priekį, naudingi. Jis įsisąmonina tuos jausmus, kuriuos jaučia judėdamas į priekį.

[av_gallery ids=’858′ style=’thumbnails’ preview_size=’portfolio’ crop_big_preview_thumbnail=’avia-gallery-big-crop-thumb’ thumb_size=’no scaling’ columns=’1′ imagelink=’lightbox’ lazyload=’avia_lazyload’]

4.  «Daryk kaip aš»

 
Tai pagrindinis principas, kurį galime matyti, stebėdami savo palikuonis auklėjančius gyvūnus. Tėvai patys turi padaryti tą, ką siūlo vaikams. Dėl stipraus psichoemocionio ryšio, tėvų išgyvenamą baimės jausmą,  vaikai jaučia ypač stipriai. Tai pasakytina ir apie fizinius pratimus, ir grūdinimą, ir mitybą, ir kitus gyvenimo momentus. Tėvai – svarbiausi savo vaikų mokytojai.  Fizinius pratimus, vandens ar grūdinimo procedūras su vaiku atlikti turi būtent tėvai. Tėvų rankose vaikas jaučiasi saugesnis negu svetimose rankose. Patyręs instruktorius reikalingas tik pradiniu etapu, kol tėvai susipažįsta su nauja metodika.  Bet jo pagrindinis uždavinys – galimų tėvų baimių pašalinimas.
 

5. Keli žodžiai apie lyčių skirtumą

 
Dažniausiai tėvai mielai atlieka dinaminę mankštą berniukams, matydami teigiamus rezultatus, tačiau kartais abejoja, ar reikalinga ji mergaitėms, bijodami dėl jos figūros. Tokia baimė yra visiškai nepagrįsta, gimnastika neturi poveikio vyriško ar moteriško kūno sudėjimo formavimuisi. Gimnastikos tikslas – ne užauginti didelius raumenis, o treniruoti sąnarius ir sausgysles.
 

6. Treniruočių reguliarumas

 
Susikurkite ritualą. Pabandykite gimnastikuoti kasdien pirmoje dienos pusėje, gimnastikos pratybas galima būtų gerinti su kitomis sveikatingumo procedūromis. Pabudus,  nusirengus, atlikus masažą, po to dinaminę gimnastiką, tada paplaukioti ir pabaigti apsipylimu.  Po visų tokių užtarnautų darbų duokite vaikui krūtį – jis noriai pavalgys ir  užmigs. Turėkite omeny, kad nesveika sportuoti  iš karto tik pavalgius. Geriausia patiems išsirinkti užsiėmimų laiką, nes skirtingo amžiaus vaiko dienotvarkė skiriasi.  Nebūtina po gimnastikos guldyti vaiką miegoti – jei jis neatliko vandens procedūrų ir apsipylimų, tai šiek tiek užkandęs vien tik po gimnastikos gali dar neužmigti.  Juk  dinaminė gimnastika ne tik priemonė pavargti vaikui, bet ir jūsų bendro laisvalaikio forma.

Daugiau informacijos apie dinaminės mankštos principai galite sužinoti facebook grupėje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Prisijunkite prie mūsų adresų sąrašo, kad gautumėte naujausias ir naujienas iš mūsų komandos.

sėkmingai užsiprenumeravote!